Towards an applied semantics for K. Gödel's ontological proof: a Russellian perspective

LTRandolpho Rubenso Goldmano pateikta kritika Kurto Gödelio ontologiniam įrodymui pabrėžė ligi tol praktiškai nepastebėtą šio įrodymo silpnybę. Anot Goldmano, tam, kad samprotavimas būtų iš tiesų sėkmingas, reikalinga sukurti jam taikomąją semantiką. Kadangi Dievą suprantame priskirdami jam konkrečias savybes, viena iš taikomosios semantikos užduočių kaip tik ir yra formalios įrodymo pateikties susiejimas su šiais teologiškai reikšmingais turiniais. Vis dėlto, Goldmano teigimu, mėginimai tai padaryti kelia rimtų iššūkių: bandant išreikšti įrodymą natūralia bei teologiškai tinkama kalba daugybė sakinių joje tampa beprasmiai, todėl pažeidžiamas dvireikšmiškumo principas. Šiame straipsnyje analizuojami skirtingi būdai spręsti šį sunkumą, kaip galutinį siūlymą pateikiant sprendimą, kurio orientyras yra Bertrand’o Russello apibrėžiamųjų deskripcijų teorija: sakinius, figūruojančius šioje natūralios kalbos interpretacijoje, siūloma traktuoti kaip konjunkcijas – tai leidžia atsikratyti beprasmių sakinių bei išsaugoti dvireikšmiškumo principą. Pagrindiniai žodžiai: Kurtas Gödelis, ontologinis įrodymas, taikomoji semantika, natūralios kalbos interpretacija, dvireikšmiškumas.

ENAmidst the array of criticisms levied against Kurt Gödel’s ontological proof, the critique by Randolph Rubens Goldman stands out for its unique emphasis on a hitherto overlooked yet pivotal weakness within the proof – its lack of an adequate applied semantics. Goldman’s perspective underscores a significant need: the connection of axioms, definitions, and theorems in the proof with the intended meanings of properties traditionally ascribed to God. However, as Goldman has shown, this attempt poses formidable challenges. The endeavour to establish such a connection renders numerous sentences under the natural language inter pretation of the proof meaningless, thus undermining the principle of bivalence. In this article, we analyse different methods to confront this problem. Our final solution is inspired by Bertrand Russell’s theory of definite descriptions: namely, we suggest construing sentences under the natural language interpretation of Gödel’s proof as conjunctions of formulas. In this way, we can eliminate meaningless sentences and uphold the once unsettled principle of bivalence. Keywords: Kurt Gödel, ontological proof, applied semantics, natural language interpretation, bivalence.