Naratyvumo problema šiuolaikinėje istorijos filosofijoje : disertacija

LTDisertacijoje ieškoma atsakymo, kuo panašios ir kuo skiriasi istorinių bei grožinių tekstų naratyvinės struktūros ta prasme, kaip naratyvinių struktūrų terminas suprantamas struktūralistinėje naratologijoje (G.Genette, G.Prince, D.Cohn), mėginant tarpdisciplinariai apjungti šiuolaikinės literatūrologijos ir istorijos filosofijos konceptualinius išteklius istorinio pažinimo ir istoriografijos prigimties analizei. Pagrindinės struktūralistinės naratologijos idėjos ir sąvokos gvildenamos jų tinkamumo istorinių tekstų analizei požiūriu. Nagrinėjamos žymiausių naratyvistinės istorijos filosofijos atstovų – H.White’o, F.Ankersmito ir P.Ricoeuro koncepcijos, ieškant atsakymo į klausimą, kodėl šie naratyvistinės istorijos filosofijos klasikai šiuolaikinės literatūrologinės naratologijos idėjoms (tam tikra išimtis – P.Ricoeuras) skyrė mažai dėmesio. Keliama istoriografinės naratologijos idėja, kuri praktiškai realizuojama, atliekant konkrečių lietuviškų istorinių tekstų (E.Gudavičiaus, M.Jučo) naratologinę analizę, išryškinami naratologiniai istorinių ir fikcinių naratyvų panašumai ir skirtumai, istorinio naratyvo specifika. Naratologinio tyrimo rezultatai panaudojami kaip išeities taškas istorinio ir fikcinio naratyvų skirtumo kriterijaus paieškoms. Tokiu kriteriju laikomas referencinis lygmuo, būdingas tik istoriniams tekstams. Panašiai, kaip fizikinių teorijų referentų realumo prielaida geriausiai paaiškina tų teorijų predikacinę sėkmę, referencinio lygmens prielaida paaiškina istorinių tekstų naratyvinių struktūrų, aptinkamų naratologinės analizės priemonėmis, savitumą. [Iš leidinio]

ENThe dissertation seeks to find out the differences and the similarities between the narrative structures of historical and fictional texts, as this term is understood in structuralist narratology, by attempting an interdisciplinary combination of the conceptual resources of literary theory and the philosophy of history for the analysis of the nature of historical knowledge and historiography. The main ideas and concepts of the structuralist narratology are examined with regard to their relevance for the analysis of historical texts. The ideas of the most prominent representatives of the narrative history school are examined to find out why these classics devoted so little attention to the contemporary ideas on narratology in the literary theory. The dissertation proposes the idea of historiographical narratology, which is implemented in practice by performing a narratological analysis of particular Lithuanian historical texts, and highlights the narratological similarities and the differences of historical and fictional narratives, as well as the distinctiveness of the historical narrative. The results of the narratological study are used as a starting point in the search for the criterion of the difference between historical and fictional narratives. It is argued that this criterion is the referential dimension that is characteristic only to historical texts. As the premise of the reality of the referents of physical theories best explains the predictive success of these theories, the premise of the referential dimension, similarly, explains the peculiarity of the narrative structures of historical texts which may be revealed by means of narratological analysis.