Lentvario dvaro sodyba

LT2008 m. archeologiniai žvalgomieji tyrimai atlikti Lentvario dvaro sodybos (Trakų r.) teritorijoje. Archyviniuose dokumentuose Lentvaris minimas XVI a. pabaigoje, kai jis atiteko Tomui Sapiegai. XVIII–XIX a. pradžioje jį valdė N. Dombrovskis, 1819 m. – Šachnai ir Izdebskiai. 1819 m. tyrinėjamoje teritorijoje nurodoma buvus tik ūkinius pastatus, 1848 m. „statybinėse prievolėse“ minimi tiktai valstiečių bei ekonominiai pastatai. Todėl tikėtina, kad grafas Juzefas Tiškevičius buvo pirmasis, įrengęs čia dvaro sodybą. J. Tiškevičius šiose vietose 16 valakų dydžio sklypą įsigijo 1850 m. Jam valdant suformuota sodyba su neogotikiniais pastatais. Apie 1870 m. sodyboje apsigyveno J. Tiškevičiaus sūnus Aleksandras su žmona Marija Puslovskyte. Po J. Tiškevičiaus mirties (1891 m.) sodyba atiteko kitam sūnui – Vladislovui Tiškevičiui. Ji užėmė apie 4000 margų (1 margas – apie 0,5 ha). Tiškevičiai dvarą valdė iki 1939 m. Dvaro rūmai ir ūkiniai pastatai buvo pastatyti valdant grafui J. Tiškevičiui XIX a. II pusėje. Daugelis šių pastatų išliko iki mūsų dienų, tik pakeista jų paskirtis arba jie buvo perstatyti (dvaro rūmai iš pagrindų perstatyti 1899 m.). Dvaro sodyba buvo įrengta labai gražioje vietoje – Lentvario ežero Š krante. Pats ežeras, prieš apsigyvenant čia J. Tiškevičiui, galėjo būti gerokai mažesnis. Apie tai, kad ežeras buvo išplėstas, užsimenama keliuose darbuose. 1850–1873 m. buvo supiltas ir pylimas per ežerą, vedęs į sodybą. XIX a. viduryje pylimas baigėsi tiltu. Yra išlikusi dvaro ikonografinė medžiaga: V. Ordos piešiniai, Janarjevo raižiniai. Tiltas baigėsi vartais, prieš vartus buvo sargo namelis. Vartus puošė smailėjančios arkos, 2 aukšti bokšteliai, tarp kurių buvo įkomponuota stambi, iš ketaus nulieta žirgo skulptūra. Gamybinis sektorius (vinių fabrikas) buvo įkurtas apie 1870 m.Maždaug tuo metu pradėtas veisti ir parkas bei įrengta vandenų sistema. Parko architektas buvo Eduardas Andre, be kita ko, projektavęs ir įrengęs parkus ir kituose Tiškevičių dvaruose: Palangoje, Trakų Vokėje, Užutrakyje. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu Lentvario dvaro sodybos teritorijoje buvo iškasti 26 šurfai, kurių bendras plotas buvo 89 m2. Tirtose vietose fiksuotas 0,2–1,7 m storio kultūrinis sluoksnis, kuris pagal aptiktus radinius ir stratigrafinius duomenis datuojamas XIX a. II puse – XX a [p. 244].

ENDuring a 2008 field evaluation, 26 test pits (a total area of 89 m2) were excavated on the grounds of Lentvaris manor. A 0.2–1.7 m thick cultural layer, which, on the basis of discovered finds and stratigraphical data, dates to the second half of the 19th–20th century, was recorded in the test pits. The earliest cultural layer is connected with the intensive construction activities begun by J. Tiškevičius in respect to the manor house and the associated outbuildings. During the investigation the sites of vanished structures were located: a coach house, an observation deck, the open loggia of the central manor house, and the servants’ wing. An attempt was made to find the location of the central gate. During the search for it, it was established that the relief had changed sharply since the second half of the 19th century; during the first stage in the manor’s construction, lake Lentvaris had been shallower. After the water level rose in the late 19th century, the ground surface was raised up to 90 cm at the site of the central gate. Therefore the neo-gothic gate portrayed in the drawings by V. Orda could have been demolished by the owners themselves.