Faidro kalbos reikšmė Platono Puotoje: keletas charakteristikų

LTŠiame straipsnyje siekiama aptarti Faidro kalbos reikšmę Platono Puotoje, remiantis jai skirtais ne itin gausiais tyrimais (publikacijomis). Faidro kalbos supratimas nėra savitikslis: ji laikoma kertine, arba įžangine, nes joje įvedami ar parodomi visam kūriniui būdingi bruožai. Faidro kalba suvokiama bendresniame horizonte, siekiant suprasti ne tiek Puotą apskritai, kiek orientuojantis į jos „išvadą“, kad tragedija ir komedija iš esmės susietos, laikant tai viso kūrinio leitmotyvu. Remiamasi prielaida, kad, atsižvelgiant į didelę komedijos reikšmę šiame kūrinyje, svarbiausiu jo personažu galbūt reikėtų laikyti Aristofaną. Todėl Faidro kalbos ir personažo tyrimas galų gale turėtų būti pajungtas Aristofano vaidmens kūrinyje apmąstymui. Raktažodžiai: Aristofanas, Faidras, komedija, Platonas, Puota, tragedija. [Iš leidinio]

ENThis article on the significance of the Phaedrus speech in Plato‘s Symposium is based on the rather scarce research (publications) devoted to it. Understanding the speech of the Phaedrus is not an end in itself: it is seen as a foundational or inaugural speech, in the sense that it introduces or demonstrates the features that characterise the whole work. The understanding of the Phaedrus speech is carried out within a more general horizon, in order to understand not only and not so much the Symposium as a whole, but by focusing on its ‚conclusion‘ about the essential connection between tragedy and comedy, which is seen as the leitmotif of the whole work. It is suggested that because of the importance of comedy in this work, Aristophanes should perhaps be regarded as its most important figure. The study of Phaedrus‘ speech and character should therefore ultimately be subordinated to a reflection on Aristophanes‘ role in the work. Key Words: Aristophanes, Phaedrus, comedy, Plato, Symposium, tragedy. [From the publication]