Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų R korpuso Š priestato 2003, 2006 ir 2007 m. archeologiniai tyrimai

LT2002 m. pradėjus Valdovų rūmų atstatymą prasidėjo ir Šliozbergo namo tvirtinimo darbai. Norint išsiaiškinti kultūrinių sluoksnių gylį ir grunto sudėtį, 2003 m. po Valdovų rūmų R korpuso Š priestato sienomis vykdyti archeologiniai žvalgymai. W, T ir U rūsiuose mėginta iškasti po vieną žvalgomąjį šurfą. Dėl platesniems tyrimams W rūsyje trukdžiusio šiluminio mazgo bei dėl T ir U rūsių šurfuose atrastų plytų ir akmenų grindinių tyrimai laikinai buvo sustabdyti nepasiekus įžemio. Valdovų rūmų R korpuso Š priestato tyrimai buvo pratęsti tik 2006 m., pradėjus Šliozbergo namo demontavimo ir tvirtinimo darbus. Pagal priestato pamatų tvirtinimo planą, gelžbetoninė konstrukcija turėjo pakeisti medinius rostverko polius po sienomis. Archeologinių tyrimų metu 1,5–2 m pločio perkasos iškastos palei rūsių sienas ir tokiu būdu išsaugotas rūsių centre esantis kultūrinių sluoksnių klodas. Pagrindiniai kultūrinio sluoksnio horizontai, aptikti archeologinių tyrimų metu, atspindi skirtingus istorinius laikotarpius: XIX a. pradžios akmeninis grindinys sietinas su Šliozbergo namo statyba; XVII a. pabaigos – XVIII a. duobės, perkasimai su griuvenomis ir drenažinių statinių įkasimais; XVI a. vidurio akmenų grindinys, siejamas su R korpuso Š priestato statyba 1544 ar 1545 m.; XIV a. II pusės – XV a. sluoksniai su medinių pastatų, egzistavusių prieš pastatant rūmų R korpuso Š priestatą, liekanomis; XIV a. vidurio – medinių drenažo ar fortifikacijos konstrukcijų fragmentais [p. 183].

ENDuring the investigations conducted in 2003, 2006, and 2007 in the N wing of the E building of the Royal Palace of Vilnius Lower Castle, 80.3 m² was excavated. The thickness of the cultural layer in the excavated trenches ranged from 1.1 m in basement T to 3.58 m along the N wall of basement U. Sterile soil was reached at a depth of from 1.1m. (Habs 90.56 m) to 3.54 m (Habs 88.24 m). The main horizons of the cultural layer discovered during the excavations reflect different historical periods. The first stone paving from the early 19th century should be connected with the construction of the Šliosbergas house. Part an iron mortar shell should be noted among the more interesting finds from this period. Pits, ditches with rubble, and drainage barrel holes survive from the late 17th–18th centuries. A rare find, an emblem from Saxony (?) dates to this period. The second stone paving from the mid-16th century is connected with the construction of the N wing of the E building in 1544 or 1545. Those layers, which contain the remains of wooden buildings that existed prior to the construction of the N wing of the Palace’s E building, date to the second half of the 14th–15th centuries. An imitation twisted wire ring and a leather wallet were found in these layers. Fragments of mid-14th-century wooden drainage or fortification constructions were found in the lower part. The isolated finds such as pottery with rough surfaces and a Roman coin are from even older periods.