Buivydų piliakalnis ir papėdės gyvenvietė

LTBuivydų piliakalnis su papėdės gyvenviete (A1240KP) yra Vilniaus r., Dūkštos kairiajame krante. Piliakalnis įrengtas raguvos gale, aikštelė trapecijos formos, 42 x 21 m dydžio, smailėjanti Š link. Jos P gale supiltas 5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 15 m pločio, 0,5 m gylio griovys plokščiu dugnu. Už jo supiltas 3 m aukščio, 8 m pločio antras pylimas, kurio išorinis 1,2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 25 m ilgio, 1,2 m pločio, 0,6 m gylio antrą griovį. Už jo supiltas trečias 0,3 m aukščio, 3,5 m pločio pylimas. Piliakalnio šlaitai statūs, 25–40 m aukščio, stipriai erodavę. Archeologų piliakalnis niekada netyrinėtas. Buivydų piliakalnį numatoma tvarkyti, pritaikyti lankytojams, įrengti pėsčiųjų takus, laiptus, informacinę lentą. Taip pat planuojama panaikinti kelis dabar esančius takelius, galinčius sukelti šlaitų eroziją. Visų šių būsimų darbų vietose ir buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai [p. 73].

ENIn 2008 ten plots (a total area of 154 m2) were excavated at the Buivydai hill fort site and the settlement at the foot of the hill (Vilnius District). Isolated sherds of hand built and partly thrown pottery were discovered on the hill’s flat top, on top of the earthworks, and on the E edge of the settlement. The cultural layer found at the last location was up to 1 m thick. The discovered pottery should be dated to the 4th–14th century. The hill fort’s earthworks, their form, and their size are characteristic of the 13th–14th centuries, but no cultural layer from that time was found. Obviously the medieval earthworks were created by using the previous periods’ cultural layers from the hill’s flat top and the settlement as fill soil, which is attested to by the isolated sherds of hand built pottery discovered at these locations during the investigation. It remains unclear why the hill fort site was not inhabited or only inhabited very briefly after the earthworks were created.