LTXXI amžiaus globaliam ir Kinijos menui reikšmingi antropoceno būsenos apmąstymai ir estetinė vaizduotė paskatino vėl atsigręžti į peizažo meną, kuris geriausiai perteikia žmogaus ir gamtos (aplinkos) santykius: atskleidžia jų idealus, realybę, problemas bei futuristines vizijas. Vis dėlto Kinijoje peizažinė tapyba (shanshuihua) turi žymiai gilesnes šaknis ir reikšmę, todėl jos pasitelkimas šiuolaikiniame kinų mene įgyja gerokai platesnę kultūrinę, filosofinę ir net politinę prasmę nei Vakarų mene. Šio straipsnio tikslas – aptarti svarbiausius šiuolaikinio kinų antropoceninio peizažo meno žanrus ir parodyti jų santykį su klasikiniu shanshuihua, kartu siekiant išsiaiškinti, ar – ir kaip – juose atsispindi globalūs pačios peizažo sampratos pokyčiai ir svarbiausios Kinijos ekologijos problemos bei iššūkiai. Analizuojami ir lyginami žymiausi antropoceniniai šiuolaikinių kinų menininkų (Zhao Liang, Yao Lu, Hong Lei, Yango Yongliang, Xu Bing) peizažai, kuriuos kurdami autoriai sėmėsi įkvėpimo iš shanshuihua. Atkreipiamas dėmesys į tai, kaip transformuojami ir reinterpretuojami svarbiausi jų struktūriniai, vizualiniai ir prasminiai elementai. Raktažodžiai: peizažas, shanshuihua, antropocenas, post-peizažas, urbanizacija, grožis, bjaurumas.
ENThe condition of the Anthropocene and its aesthetics has become one of the most important issues in global and Chinese art of the 21st century. It has allowed the rediscovery of landscape art as its preferred means of expression and medium to reveal the relationship between man and nature in the past, present and future. Landscape art, or more specifically the genre of landscape painting (shanshuihua), is one of the oldest traditions and it has had a special significance in Chinese culture. Its relevance in Chinese contemporary art is far greater and has more implications. The paper aims to explore the main genres of anthropocenic landscape in contemporary Chinese art and it looks into their relationship with traditional shanshuihua. The paper considers their similarities and differences, and reflects the global transformation of the concept of landscape itself. The paper analyses famous anthropocene landscapes by contemporary Chinese artists (Zhao Liang, Yao Lu, Hong Lei, Yang Yongliang, Xu Bing) that have been inspired by and ‚flirt‘ with traditional shanshuihua (or imitate and re-conceptualise it). Keywords: landscape, shanshuihua, anthropocene, post-landscape, urbanization, beauty, ugliness.