An Assessment of the factors affecting environmental pollution in agriculture in selected countries of europe

LTRemiantis tarptautinių organizacijų ir mokslininkų tyrimais, pagrįsta, kad pasaulyje yra pasiekta kritinė aplinkos taršos, neracionalaus išteklių vartojimo riba. Žemės ūkis yra vienas iš didžiausių aplinkos teršėjų, tačiau tyrimų, kokie veiksniai lemia aplinkos taršą žemės ūkyje, pasigendama. Todėl šio tyrimo tikslas yra identifikuoti ir empiriškai pagrįsti aplinkos taršą lemiančius veiksnius žemės ūkyje. Tyrimo metu, remiantis ankstesniais moksliniais tyrimais, identifikuoti ir teoriškai pagrįsti galimi aplinkos taršą žemės ūkyje lemiantys veiksniai. Jų reikšmė žemės ūkio sukeliamai aplinkos taršai pagrįsta empiriniu tyrimu. Empiriniam tyrimui atrinktos Europos šalys, kurioms būdinga panaši žemės ūkio struktūra, panašios gamtinės sąlygos, bet skirtinga aplinkosauginių mokesčių istorija ir jų struktūra. Empiriniam tyrimui atlikti pasirinktas sinchroninis endogeninių rodiklių regresinių tendencijų (priežasties–pasekmės ryšių) vertinimo būdas, nes bendra endogeninių rodiklių dinaminė tendencija gravituoja su bendrąja egzogeninių rodiklių (regresorių) raidos tendencija. Tyrime identifikuoti atskirose šalyse ŠESD žemės ūkyje lemiantys veiksniai ir nustatytos priežastys, lemiančios skirtingų veiksnių įtaką. Tyrimo rezultatai rodo, kad skirtinga ekologinio pėdsako padėtis atskleidžia skirtingą žemės ūkio sektoriaus intensyvumą šalyse ir skirtingą žemės ūkio politiką, o tai galimai veikia ŠESD apimtis. Nevienodas ryšys tarp žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sukurtos BPV dalies šalies bendrojoje pridėtinėje vertėje ir BVP 1 gyventojui bei skirtingos aplinkosauginės mokesčių reformos pasekmės taip pat turi įtakos ŠESD žemės ūkyje kitimui. Reikšminiai žodžiai: šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, žemdirbystė, aplinkos tarša, Europos šalys.

ENThe study aims to identify and empirically substantiate the factors affecting environmental pollution in agriculture. In the course of the study, potential factors affecting environmental pollution in agriculture were identified and theoretically substantiated on the basis of previous research. The role of these factors in affecting environmental pollution caused by agriculture was substantiated in the empirical part of the study. The empirical part of the research focused on those European countries which share similar agricultural structures, are situated in similar natural conditions but have different backgrounds, and structures of environmental taxes. The study identified the factors of GHG emissions in agriculture and the causes which determine the effect of different factors in individual countries. The results of the study demonstrated that different positions in terms of the ecological footprint are indicative of the differences in the intensities of the agricultural sector and agricultural policies in different countries which might influence volumes of GHG emissions. Differences in the relationship between the share of the Gross Domestic Product (GDP) generated by agriculture, forestry and fishery in the country’s total value-added and GDP per capita as well as differences in the consequences of environmental tax reforms also influence the variation of GHG emissions in agriculture. Keywords: greenhouse gas emissions, agriculture, environmental pollution, countries of Europe.