Mažųjų Žinėnų piliakalnis

LTMažųjų Žinėnų piliakalnis (Jonavos r., Kulvos seniūn.) (A38P, 21499), nepaisant savotiško jo unikalumo, iki šiol tebėra mažai žinomas ne tik visuomenei, bet ir archeologams. Jis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, dalinai suformuotame įtekančio Šlėnos upelio. Aikštelė trikampė, pailga beveik Š–P kryptimi, 160 x 59 m dydžio, į centrą kylanti per 4–5 m. Ji apsaugota sudėtinga pylimų sistema. Jos Š pakraštyje supiltas 75 m ilgio, iki 3,5 m aukščio, 18 m pločio R krašte, 3 m pločio viršuje pylimas 4 m aukščio išoriniu šlaitu, besileidžiančiu į 11 m pločio, 1,5 m gylio griovį. V šlaite, 7 m žemiau aikštelės, iškastas 1 m pločio dugne, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 90 m ilgio, 1 m aukščio, 3 m pločio pylimas, nuolaidėjantis į P pusę. Piliakalnio P šlaite, 15 m žemiau aikštelės, irgi iškastas 5 m pločio, 2 m gylio griovys, už kurio supiltas 130 m ilgio, 1,5 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Šis griovys ir pylimas palengva kyla šlaitu ŠV ir maždaug ties PV šlaito viduriu virsta 4 m pločio terasa, kuri buvusio griovio vietoje skyla į 2 griovius ir tarp jų esantį pylimą. Pirmojo griovio plotis nuo aikštelės pusės – 2,5 m, gylis – 0,5 m, pylimo aukštis – 0,5 m, plotis – 3 m. Antrasis griovys yra 2 m pločio, 0,5 m gylio. Už į terasą suplokštėjusio 8 m pločio pylimo, 5 m žemiau jo, šlaite prasideda dar vienas 6 m pločio, 2 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas. Pastarieji įtvirtinimai yra tik piliakalnio ŠV šlaite.Tarp abiejų šlaite esančių pylimų yra 25 m pločio neįtvirtintas tarpas. Pylimai V šlaite yra persikeitę – čia, matyt, buvo senasis įvažiavimas į aikštelę. Piliakalnio šlaitai statūs, 25–30 m aukščio, į Neries upę – skardingi, iki 43 m aukščio. Piliakalnio aikštelės R dalis (gali būti net jos pusė) jau iki XX a. buvo nugriuvusi į Nerį, erozija ir dabar sparčiai vyksta palei visą piliakalnio ilgį. Piliakalnis yra Neries pakrantės miške, apaugęs lapuočiais su pavienėmis eglėmis bei pušimis su krūmų pomiškiu [p. 88].

ENThe Mažieji Žinėnai hillfort site (central Lithuania, Jonava District) is distinguished by its size. The hillfort’s enclosure, which is now 160 x 59 m and was created on a high flat headland on the right bank of the Neris at the confluence with the river Šlėna, was protected by a complex fortification system: on the N edge by an earthwork up to 3.5 m high and a ditch and on the W slope by a ditch up to 2 m deep and a 1.5 m high earthwork, which change on the SW slope, doubling in number. The hilltop’s E part had already collapsed into the Neris by the 20th century, forming a precipitous slope up to 43 m high. The first, fairly vague knowledge of the hillfort site is from the 1930s (according to VAK data), but this data locating the hillfort site was later not used and the site was accidentally rediscovered only in 1988. In 2009 the site’s excavation began. Starting in the S alongside the erosion scarp eight 20–22 m long 3–12 m wide areas (a total area of 869 m2) were excavated. Despite the large excavated area a thin (up to 20 cm thick) cultural layer with sparse finds (only 9 items were registered) was discovered: a deposit of sherds from a clay thrown pot decorated with wavy lines, pot wall fragments decorated with small square stamps, an iron loop, small uncertain artefacts, a tongue from a belt buckle, and a piece of slag. The artefacts as a whole can be dated to the second half of the 14th century. One find (a 1768 (?) Stanisław August Poniatowski 1 groat coin) was left by visitors to the already abandoned site.The Mažieji Žinėnai hillfort site is unique in Lithuania and in our experience. Here we have a fortified Lithuanian army military camp, the excavation of which needs to be continued. At the same time there remains an unknown cemetery of the people who used it. In 2009 human bones were found at the hillfort site in the bed of the river Šlėna: a right femur and a left pelvic bone, and a human skull is also mentioned. The bones belong to a 40–50 year-old male. Apparently an isolated individual was buried on the bank of the Šlėna, probably during the postwar years.