Žagarės (Žvelgaičio) piliakalnio II papėdės gyvenvietė

LTŽagarės (Žvelgaičio, kitaip dar vadintas Aukštadvariu (pavyzdžiui, 1647 m. inventoriuje), Plikuoju, Kosciuškos kalnu) piliakalnis II įrengtas kairiajame Švėtės krante, plento Žagarė–Naujoji Akmenė kairėje pusėje, ŠR–PV kryptimi besidriekiančioje ozo aukščiausioje dalyje. Į ŠR ir PV nuo jo yra 3 ha dydžio papėdės gyvenvietė (?) ir XVII a. kaimavietė. 2007 m. žvalgymų metu (LAD, vadovas E. Vasiliauskas) nustatyta, kad jos tęsinys eina iki pat Kalno 25 ir Pašvėčio 30. Žagarės vardas istoriniuose šaltiniuose minimas 1254, 1271 m. Taip pat Baltramiejaus Hionekės kronikoje aprašyto 1348 m. Kryžiaus žygio į Šiaulių žemę užfiksuotą Swente (galima sutapatinti su Švėtės upe) vietovės paminėjimą hipotetiškai būtų galima susieti su Žagare. Žagarės piliakalnio II archeologinių tyrinėjimų bei istorinių šaltinių apžvalga, iki 2008 m. surinktos medžiagos analizė yra pateikta atskirame straipsnyje (Vasiliauskas E., Žagarės II (Žvelgaičio) piliakalnio ir kapinyno radiniai (Kai kuriais Žagarės XII–XIII a. istorijos klausimais), LA, V., 2008, t. 33, p. 153–186). 2009 m. Žagarės (Žvelgaičio) piliakalnio II papėdės gyvenvietėje (23587), būsimos automobilių aikštelės vietoje, siekiant nustatyti, ar čia yra išlikę kultūriniai sluoksniai, ŠU iškasė 8 šurfus, o vėliau, aptikus keletą radinių, – perkasą 1. Iš viso ištirtas bendras 265 m2 plotas [p. 72].

ENIn 2009 a total area of 265 m2 was excavated at the site of a future carpark at the settlement site at the foot of the Žagarė (Žvelgaitis) II hillfort site (North Lithuania, Joniškis District). The name, Žagarė, is mentioned in historical sources in 1254 and 1271. The mention of a Swente locality, which was recorded during the 1348 Teutonic Knight campaign into the land of Šiauliai that was described in the Bartholomäus Hoeneke’s Younger Livonian Rhymed Chronicle, could hypothetically also be connected with Žagare (possibly being identified with the river Švėtė). Four layers were distinguished in the excavated area. Sterile soil: sand, sandy loam, and gravel, was reached at a depth of 66–83 cm. During the excavation various structures and objects were recorded: 6 stains (3 of them building sites, 10 pits (9 dating to the 12th–13th centuries and no. 8 to late 17th-century digging), 4 (2 doubtful) clay domed ovens, and 2 stone ovens. In conducting the excavation, fragments of early 12th – first half of the 15th-century thrown pottery, 17th-century rustic pottery, oxidation glazed pottery, stoneware, ‘pot-shaped’ (Topfkachel) and flat stove tiles, and clay daub, pieces of slag, animal bones, a forged iron nail, small iron horseshoe nails, and tens of individual finds and artefact fragments were found. Some of the artefacts are rare: a rotary quern stone from the first half of the 15th century, an iron pin with a round disc head turned up towards the inside and plated with white metal, 4 bronze crotals, 2 thrown pots, woodworking tools: half of a drawknife – barking knife, a small chisel, and part of a chisel, and five 16thand 18th-century coins. The finds, objects, and layers discovered during the excavation, on the basis of typology, stratigraphy, and C14 dating, were dated to 3 horizons: second half of the 12th–13th century; 14th (?) – first half of the 15th century, and 17th-18th century.