Šaukštelio piliakalnis

LT2009 m. ŠAM tyrinėjo Šaukštelio piliakalnio (3479, Telšių ir Kelmės r.) aikštelę ir aplinką. Tyrimai buvo atlikti vietose, kur numatyti žemės kasimo darbai pagal piliakalnio sutvarkymo techninį projektą. Šaukštelio piliakalnis dar žinomas Sprūdės kalno, Pasprūdės, Pavandenės vardu. Jis įrengtas masyvios kalvos V dalyje. Aikštelė ovali, pailga Š–P kryptimi, 29 x 26 m dydžio, apsupta 3 pylimų ir griovių gynybine sistema. Aikštelės R pakraštyje yra trianguliacijos bokšto vieta. Jį statatant apardytas aikštelės kultūrinis sluoksnis ir pylimas. Piliakalnio šlaitai vidutinio statumo, statūs, 22 m aukščio. Piliakalnis dirvonuoja, 2002 m. buvo iškirsti ant jo augę medžiai. Rašytinių šaltinių apie jame stovėjusią pilį nėra, tačiau piliakalnis siejamas su XIII a. didiko Sprudeikio vardu. Žinomos legendos apie milžinus, gyvenusius ant Šaukštelio ir gretimo Moteraičio piliakalnio; geležines duris, vedančias į piliakalnio požemius; prasmegusį pastatą; švedų užkastą lobį [p. 69].

ENIn 2009 ŠAM investigated the flat hilltop and area around the Šaukštelis hillfort site (Telšiai and Kelmė Districts), excavating a total of 128 m2. An archaeologically valuable cultural layer was recorded in two places. Near the hill’s SW foot at a depth of 1.25–1.35 m was found a 0.95–1.25 m thick cultural layer with pieces of clay daub, charcoal, several fragments of burnt boards, and 2 iron clinkers. The layer’s radiocarbon date is 1030–1160. These finds testify to the inhabitation of the hill’s foot in the 11th–12th centuries and smelted iron was found in the vicinity of the excavated test pits. At the site of a former triangulation tower in the E part of the earthworks and enclosure, a 30 m2 trench was dug. In it was discovered a 10–55 cm thick archaeologically valuable cultural layer with stone paving, small pieces of clay daub, several small sheep/goat and pig bones, charcoal and wood snail shells. The stone paving may be connected with the reinforcement of the earthwork’s inner slope or with buildings standing at the foot of the earthwork. The pieces of charcoal and clay daub testify to the existence of wooden structures. The vicinity of the hillfort was inhabited at the same time as the hillfort itself, which dates to the early 2nd millennium. After questioning the local inhabitants it was determined that a possible cemetery site exists on a hill 1 km to the NW of the hillfort site.