Pagalba mirštančiajam: socialinių darbuotojų patirtys

LTPaliatyviąją pagalbą teikiančioje sveikatos priežiūros specialistų komandoje socialinis darbuotojas dirba ir teikia paslaugas mirštančiajam ir jo artimiesiems nuo teisinio reglamentavimo pradžios, kai dar 2007 metais LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtintas paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo suaugusiems ir vaikams reikalavimų aprašas, apibrėžiantis paliatyviosios pagalbos bendrąsias nuostatas, paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo reikalavimus ir tvarką. Paliatyviosios pagalbos paslaugas galėjo teikti ambulatorinės ir stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, organizuodamos šių paslaugų teikimą stacionare, dienos stacionare arba ambulatorinėmis sąlygomis. Hospiso paslaugos, kurios teikiamos mirštančiajam ir gedintiems artimiesiems (iki ir po paciento mirties), kai pacientams gydymas daugiau nebepadeda ir paciento gyvenimo prognozė ne ilgesnė kaip 6 mėnesiai, teisiškai pripažintos kaip specifinė paliatyviosios pagalbos forma tik 2018 m. Praplėstas paliatyviosios pagalbos teikiančių specialistų ratas: šalia gydytojo, slaugytojo, socialinio darbuotojo, sielovadininko, slaugytojo padėjėjo, savanorių įvesta medicinos psichologo pareigybė. Toks pokytis sudaro prielaidas manyti, kad pagaliau teisėkūros lygmenyje susiformavo holistinė paliatyviosios pagalbos samprata. Pasaulinėje praktikoje paliatyviosios pagalbos, hospiso tarpprofesinės komandos pagrindą sudaro keturi specialistai: gydytojas, slaugytojas, socialinis darbuotojas ir sielovadininkas.Šią specialistų komandą atsižvelgiant į poreikį ir turimus išteklius gali papildyti kiti sveikatos priežiūros specialistai. Detalesnė pokyčio analizė atskleidžia, kad teisėkūros lygmenyje įvyko tik išteklių perskirstymas: socialinis darbuotojas stacionaro komandoje pakeistas medicinos psichologu. Socialinio darbuotojo vaidmens sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje pripažinimo ir integravimo iššūkiai kyla dėl žinių apie skirtingas profesines sritis ir veikimo būdus, teikiant pagalbą pacientui, stokos, atsirandančios profesinio rengimo lygmenyje. Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje socialinio darbuotojo vaidmens pokyčiai matomi nuo 2016 m., kai pakeitus asmens sveikatos priežiūros specialybių ir subspecialybių sąrašą imta rūšiuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugas į sveikatinimo ir kitą sveikatinimo veiklą. Šiame kontekste aktualu iš naujo pažvelgti į socialinio darbuotojo vaidmenis, teikiant paliatyviosios pagalbos paslaugas mirštančiajam ir jo artimiesiems. Pranešimo tikslas - atskleisti socialinio darbuotojo vaidmenų specifiką paliatyviosios pagalbos paslaugų kontekste per socialinių darbuotojų patirtis, teikiant pagalbą mirštančiajam ir jo artimiesiems. Raktiniai žodžiai: paliatyvioji pagalba, socialinė pagalba mirštančiajam ir jo artimiesiems, asmens orumas gyvenimo pabaigoje [p. 74].