Literatūra karo laike: Vinco Mykolaičio-Putino poezijos rinkinys "Rūsčios dienos" ir "Dienoraštis" (1938-1945)

LTŠiame straipsnyje analizuojama Vinco Mykolaičio-Putino kūryba, rašyta Antrojo pasaulinio karo metais. Tiek dienoraštyje, tiek eilėraščiuose akcentuojama karo destrukcija, neretai ieškoma analogijų su Paskutiniu teismu. Kaip alternatyva iškeliami žmogiškieji ryšiai, kūrybinė būtis ir tikėjimas laisve, pasitikėjimas savo tauta. Šią poeto kūrybą galima vadinti rezistencine, ja siekta paliudyti kančią priespaudos akivaizdoje ir ginti žmogiškąjį orumą. Rašytojas labiausiai smerkia žmogų pavergiančias ideologijas, parodo žmonijos degradavimą. Mykolaitis-Putinas visiškai išvengė karo estetizacijos, nekūrė herojystės mito, bet stengėsi išlikti morališkai atsakingas ir kritiškai vertino tikrovę. RAKTAŽODŽIAI: karas, dienoraštis, poezija, moralė, laisvė, rezistencija.

ENThis article analyses the works of Vincas Mykolaitis-Putinas written during World War II. Both the diary and the poems emphasise the destruction of war, often looking for analogies with the Last Judgement. The alternative is human relationships, creative existence and the belief in freedom, trust in one’s own nation. The poet’s work can be described as resistance, as a testimony to suffering in the face of oppression and a defense of human dignity. The writer condemns the ideologies that enslave mankind and shows the degradation of humanity. Mykolaitis-Putinas completely avoided the aestheticization of war, did not create the myth of heroism, but tried to remain morally responsible and critically assessed reality. KEYWORDS: war, diary, poetry, morality, freedom, resistance.