Spaudos atgavimo šimtmetis ir lietuvių kalba

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Spaudos atgavimo šimtmetis ir lietuvių kalba
In the Journal:
Kalbos kultūra. 2004, 77, p. 3-9
Keywords:
LT
Smurtas prieš lietuvių kalbą; Aneksija; Vokietinimas; Rusifikacija; Polonizacija; Tautinis atgimimas; Savisaugos instinktas; Nepriklausomybė.
Summary / Abstract:

LTLietuvių tauta ir spauda XIX a. antrojoje pusėje prieš spaudos draudimą ir ypač ją uždraudus buvo atsidūrusi ant bedugnės krašto. Stengtasi viską rusinti: ir mokyklas, ir įstaigas, ir bažnyčią. Visa viešoji informacija tik rusiškai, miestų vardams suteiktos rusiškos formos, įvesta rusiška trinarė asmens įvardijimo sistema (vardas, tėvavardis, pavardė), rusiškai imta rašyti lietuvių asmenvardžius, viešose vietose uždrausta kalbėti lietuviškai, spauda lietuviškais rašmenimis buvo uždrausta, pakeista „kirilica“. Lietuvoje prasidėjo tautinis atgimimas. Prabilo vidinės tautos jėgos, savisaugos instinktas. Tauta stengėsi išsaugoti protėvių kalbą. Valstiečiai steigė slaptas lietuviškas mokyklėles; iš „vargo mokyklos“ gimė lietuviškas švietimas, maitintas knygnešių nešama draudžiamąja spauda. Sunkiomis sąlygomis XIX a. pab. ir XX a. pr. formavosi bendrinė lietuvių kalba. Pagaliau buvo išsikovotas spaudos draudimo panaikinimas, ateita prie Vasario 16-osios nepriklausomybės akto paskelbimo. Pirmą kartą savo ilgaamžėje istorijoje lietuvių kalba tapo valstybine šių dienų prasme. Ji sparčiai tobulėjo. Kito kalbos kultūra: sumaniai tvarkyta rašyba, norminta tartis, kirčiavimas, morfologija, sintaksė, žodynas, ypač terminija. Prasidėjęs II-asis pasaulinis karas atnešė naujas okupacijas ir vargus. Lietuvių kalbos vartojimo ribos nuolat siaurinamos, ji netenka valstybinės kalbos statuso. Dvikalbystė ir rusifikacija sudarė sąlygas darkyti lietuvių kalbą, jai sparčiai degraduoti, ypač šnekamajai. Lietuvių tautą nuo pražūties išgelbėjo nepriklausomybės atkūrimas 1990 metais.

EN40 years of prohibition by the Russian Empire of the Lithuanian press and script in the second half of the 19th and the beginning of the 20th century did enormous harm to the Lithuanian nation and language. The authorities of the czarist Russia suppressed the Lithuanian spirit in all possible ways: the Lithuanian press was prohibited, in public schools all subjects, including religion, were to be taught in Russian, in public places Lithuanian was prohibited, all personal and place names were given Russian forms. The prohibition of the Lithuanian press was repealed on 1904. With the national movement and after the restoration of independence in Lithuania in 1918, favourable conditions for the development of the nation and the language were set up. In 20 years between two world wars there was much work done to sustain and develop language education. However, after World War II, with Lithuania being annexed by the Soviet Union, the language and nation were threatened again. In 1990, with Lithuania .s regained independence, the Lithuanian language became a matter of common concern. School and education have played a crucial role in the nation's development; they have laid the foundation for moulding the nationhood. Maintaining the proper status of the language in the society, raising linguistic awareness are issues requiring efforts from all members of the society. [From the publication]

ISSN:
0130-2795
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11100
Updated:
2020-03-05 13:17:53
Metrics:
Views: 13    Downloads: 10
Export: