Marcelijus: atsiminimai apie Marcelijų Martinaitį

LTŠioje knygoje pateikiami atsiminimai apie vieną iš ryškiausių XX a. antrosios pusės rašytojų - Marcelijų Martinaitį (1936- 2013). Poeto bendražygių kasmet mažėja, užmarštin nueina vis daugiau gyvenimo epizodų, tad ši knyga atsirado paraginus Martinaičio amžininkus pasidalinti savo atmintimi. Ją rengiant, siekta pakalbinti įvairius rašytoją pažinojusius žmones: kurso draugus, bičiulius, kolegas, studentus, kaimynus. Knygoje nėra Martinaičio šeimos narių pasakojimų, poeto artimieji priėmė sprendimą jais nesidalinti. Pateikiami 61 atisminimų tekstai, surinkti 2013-2016 m. Vieni juos užrašė laisva forma, kiti raštu atsakė į knygos rengėjų klausimus, dar kiti apie Martinaitį norėjo kalbėtis gyvai. Taigi dalis publikacijų perengtos iš pokalbių, įrašytų į diktofoną, vėliau autorizuotos. Siekiant autentiškumo, tekstai nevienodinti - išlaikyta forma, kuria buvo pateikti. Knyga suskirstyta į poskyrius pagal pateikėjų bendravimo aplinkybes bei santykį su Martinaičiu. Be abejo, skirstymas nėra griežtas, dažnai atsiminimų autorių ir Martinaičio santykiai neapsiribojo kuriuo nors vienu lygmeniu. Pavyzdžiui, universiteto kolega galėtų priklausyti ir artimų bičiulių ratui. Tokiu atveju atsižvelgta į respondento atsiminimų turinį ir pagal vyraujančią temą konkretus respondentas priskirtas vienai ar kitai grupei [Iš Įvado].

ENThe book is a collection of reminiscences about Marcelijus Martinaitis (1936-2013), one of the most prominent Lithuanian writers of the second half of the twentieth century. Recounted by sixty one respondents that include the writer’s friends, fellow students, colleagues, students, and neighbours, these reminiscences were collected from 2013 to 2016. In the memory of his contemporaries, Martinaitis is not only a well-known poet and a cultural figure. They speak of other, lesser known, fields of his activities: his work at Vilnius University, his involvement in the activities of the Sąjūdis movement, and his participation in the committee of the National Prize of Lithuania and in the Council of the Lithuanian Radio and Television. The respondents come forward with their memories of the times spent with Martinaitis in a circle of friends, in the poet’s garden in Vanaginė, at the university, in a group of litterateurs, in the Puvočiai camp, and other gatherings. Martinaitis’ personal qualities, the traits of his character, and his communication style emerge from these reminiscences. Contemporaries remember the poet as a reserved and composed man who would attentively listen to others, who was more of an observer than a participator. They admire his ability to rally people of different ages and interests, to dispel tensions, to communicate in a warm and simple manner, and to show attention and responsiveness to those around him. The poet’s non-conformist posture during the Soviet period, his ability not to participate, to reject the patterns of behaviour proposed by the authorities, to maintain independence of an art creator and originality of his work in conveying his values to the younger generation of litterateurs make Marcelijus Martinaitis one of the most outstanding poets and cultural figures of Lithuania.