Du nauji-seni šaltinių kompleksai apie Vilnių maskvėnų okupacijos metu (1655-1661)

LTVilniaus, kaip, matyt, ir daugelio valstybių sostinių, istorija iš visų Lietuvos miestų yra bene geriausiai paremta šaltiniais. Deja, tie šaltiniai gana netolygiai atspindi visą beveik 700 metų šio miesto istoriją. Be abejo, kuo arčiau mūsų dienų, tuo šaltinių daugiau, ir atvirkščiai. Bet Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio Vilniaus istorijoje yra riba, kurios vienoje pusėje prasideda šaltinių gausa, o kitoje istorikas aiškiai jaučia jų trūkumą, ypač tokių, kurie atspindėtų kasdienį miesto gyvenimą. Ta riba - tai 1655 m., kai Maskvos valstybės valdovo caro Aleksejaus Michailovičiaus vadovaujama kariuomenė užėmė beveik visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir jos sostinę Vilnių. Kaip žinoma, būtent tų metų rugpjūčio mėnesį į miestą įsiveržus maskvėnams ir jį siaubiant, kilo gaisrai, ir praktiškai visas miesto archyvas žuvo. Todėl šaltinių kompleksų Vilniaus istorijai iki XVII a. vidurio tirti išliko tik fragmentai. Trūksta būtent vientisų šaltinių kompleksų, kurie atspindėtų ūkinį ir kasdienį miestiečių gyvenimą, nors pavienių dokumentų, galima sakyti, yra pakankamai. Iki šiol buvo manoma, kad, be kai kurių publikuotų ir kai kurių po įvairius archyvus bei fondus išsibarsčiusių nepublikuotų, ne kažin kas išliko iš Vilniaus maskvėnų okupacijos laikotarpio (1655-1661) šaltinių. Bet per pastaruosius keletą metų Rusijos šaltinių saugyklose pavyko aptikti porą tokių šaltinių kompleksų, kuriuos ištyrinėjus bus galima šiek tiek papildyti šią (1655-1661) Vilniaus istorijos spragą. Šis maskvėnų okupacijos laikotarpis yra riba ir pačiam miestui, ne tik jo istorijos šaltiniams, nes po to Vilnius jau, ko gero, vos ne iki mūsų dienų nepasiekė buvusio klestėjimo ir reikšmės. Todėl šiuo straipsniu kol kas pabandysiu tik pristatyti šiuos naujai aptiktus šaltinių kompleksus, kurių atskiri fragmentai jau buvo publikuoti XIX a.

ENIn the history of Vilnius in the Grand Duchy of Lithuania there is a divide; one side is rich in sources while the other is lacking, especially in sources that reflect the town’s daily life. This divide is 1655, when the army led by Moscow’s tsar Aleksei Mikhailovich overran most of Lithuania, including its capital Vilnius. In August 1655 as the Muscovite army looted Vilnius fires broke out, and practically the whole of the city’s archives were lost. As a result, only fragments remain of collections of sources for the study of Vilnius’s history until the mid- 17th century. Still, Russian archives contain a couple of such collections, the study of which could help fill in the blanks of Vilnius’s history from 1655 to 1661. The first such collection of sources is the collection of documents from the Vilnius provincial administration and courts 1655-1659. A few of these documents (25 out of 500) were published in the mid-19th century in Akty istoricheskiye and Dopolneniya k aktam istoricheskim. They are in manuscript form, and were held in the Imperial Public Library (now the Russian National Library in St. Petersburg) in the Pulavski manuscript collection. The Manuscripts Department of the library’s Primary Manuscript Books Collection contains the source from which the above mentioned documents were culled. It is 239 pages bound in a single book from around the turn of the 19th century, consisting of Russian documents from 1656-1659 transliterated into the Polish alphabet. The compilers of Akty and Dopolneniya transliterated them back into Russian and published them. Of the 140 documents that they contain, 108 originals are held in Moscow. From the same manuscript collection at the Russian National Library in the catalog of old Russian manuscripts, the author selected 56 other original 17th century documents that are thematically closely related to the former documents.The author divides the documents into nine groups: 1) correspondence on various political topics of the Muscovite governor of Vilnius M.S. Shakhovskoy, 2) documents concerning the internal matters of the Muscovite garrison in Vilnius and its relations with the city’s inhabitants, 3) documents about the supply of the garrison with money and food, 4) documents regarding the ownership of land by the Muscovites and the local nobility, 5) documents on the desertion of troops from the Vilnius garrison, 6) documents concerning the activity of Muscovite courts in Vilnius, 7) documents on the affairs of the city of Vilnius, 8) documents regarding commerce and the rent of buildings in the city, 9) documents concerning requisitions imposed by the Muscovites on the local peasantry and nobility and about Muscovite repressions. The author found the second collection of sources in the Russian national archives of old documents in Mose ow, in the Education Commission’s collection. Specifically, this is a book of entries (857 pages) from the Vilnius council 1657-1662. Most likely, the pages were collected and bound a the turn of the 19th century; a table of contents was made in 1800 and bound to the front of the book. Almost all of the entries from 1657-1661 were made in Polish (with barely a few in Ruthenian and Latin) and in 1662 - in Latin and Polish. According to the table of contents, the collection contains 484 files, which are divided in similar fashion: 1) property registration documents, 2) entries about individuals, 3) entries about property disputes, 4) other miscellaneous entries.