Kapai Vilkijoje, Kauno gatvėje

LT2010 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais Vilkijos senamiesčio Kauno gatvėje vyko archeologiniai tyrimai. Darbų tikslas-ištirti 800 m ilgio gatvės trasą, kurioje numatomi kloti buitinių nuotekų tinklai. Iki šių tyrimų Vilkija perkasomis ir šurfais tyrinėta 1991 m. (E. Ivanauskas, ataskaita LIIR, b. 2059), 1994 m. (G. A leliūnas, ataskaita LIIR, b. 2318), 1997 m. (A. S trazdas, ataskaita LIIR, b. 2877), 2006 m. (Z. Baubonis, žr. ATL 2006 metais, V., 2007, p. 410–412), 2009 m. (I. Kaplūnaitė, žr. ATL 2009 metais, V., 2010, p. 506), tačiau šios vietos nepateko į naujai projektuojamų tinklų ir numatomų archeologinių tyrimų vietas. Ankstesnių tyrimų metu gretimuose sklypuose Kauno gatvės aplinkoje (Vytauto g. 1–2, Kauno Mažosios g. 1, 8 ir 12, Kauno g. 26, Ramybės g. 4 ir 13, Pirties g. 3 ir 8) šurfuose buvo atrastas XVI–XIX arba XVII–XIX a. datuojamas kultūrinis sluoksnis. Tyrimų metu buvo atrasti 27 kapų likučiai (2 iš jų sąlyginiai kapai-tik suardytų griaučių likučiai). Kapai priskiriami Naujųjų laikų (XVII–XVIII a.) laikotarpiui ir siejami su tuo metu prie aikštės stovėjusia Vilkijos bažnyčia. [...] [p. 274, 276-277].

ENIn 2010, an 800 m long route was excavated on Kauno street in Vilkija old town. It was discovered that in many cases a post-Medieval layer mostly from the 20th century and in some cases the late 19th century was discovered on the street. It contained no archaeologically valuable finds or any distinct surfaces formed during a different historical period. Only in the lower part of the street below Kauno Mažoji street was an indistinct cultural layer noticed in some places. This corresponds to the historical research data about the fairly late development of this area. The remains of 27 graves were unearthed in a 30 m long segment in the bottom part of the street near Vidūno avenue. The graves are probably connected with the church and school building that stood on roughly the grounds of the present-day square in this part of the city in the 17th–18th centuries. The manner of burial, the burial direction, and the rare grave goods show that these badly disturbed graves should be ascribed to the modern age period.