Nietzsches antžmogio ilgėjimosi išsipildymas Dievažmogyje

LTStraipsnyje yra tyrinėjamas antžmogio įvaizdis ir jame slypintys prieštaravimai. F. Nietzsches tobulo žmogaus (antžmogio) koncepcija yra rekonstruojama bei iškeliami šios koncepcijos trūkumai remiantis jo darbais tokiais, kaip "Apie moralės genealogiją", "Antikristas", "Tragedijos gimimas", "Štai taip Zaratrusta kalbėjo" ir kt. Nietzsches antžmogis - tai realiai neatitinkanti jo paties iškeltų "žmogaus įveikimo" reikalavimų literatūrinė fikcija. Antžmogio idėja neįgyvendina nemirtingumo reikalavimo bei neatsižvelgia į silpnąją žmonijos dalį. Jėzaus iš Nazareto asmenį yra siūloma laikyti tikrąja antžmogio realizacija, aptariama krikščioniškojo gyvenimo alternatyva. Dievažmogio paveikslas pilnai realizuoja filosofo siekius, yra gyvenimo pilnatvės išsipildymas. Jei "Dievažmogio" sąvoka būtų pakeista vietoje "antžmogio" sąvokos, galima būtų tvirtinti, jog dieviškoji būtis yra tikrasis filosofo ilgėjimosi objektas.

ENNietzsche criticizes Christianity in his philosophical works. Christian is referred as man of ressentiment, it means vicious, bad conscience man. German philosopher talks about paragon honour and nobleness as an alternative and he names it overman. According to Nietzsche life as completeness and creation verificates in dionysion giddiness. Invoking the myth of the eternal return, philosopher affirms the becoming whereof eliminates everything with life. Nietzsche's and Christian conception of human has one substantial resemblance: human is lost, he needs salvation. Nietzsche's idea of overman can't be implement. Man's ascent top and renunciation of spiritual weight comes with the struggle. Even if aims would be reached, the victory is temporary. Even the most perfect and powerful man is ment to die. In the vision of the overman, the question of the week and infirm part of humanity is still left unsolved. Thus, Nietzsche suggested overman's idea isn't considered and perfect. Solution should be found somewhere else, the philosopher talks about Christianity as of ideology and practice and under it's influence death of God is stated. But Jesus' person is ambiguity. Nietzsce criticizes him a lot, but still calls him "free-minded". While analyzing teaching of Jesus from Nazareth and Christian tradition it emerge that in Jesus' person the idea of overman is perfectly realized. Life's victory over death is fundamental element of Christian preaching. We can say, that in Nietzsche's philosophy longing for divine, new being can be seen. [From the publication]