LT2010 m. tyrimai Kleboniškių gyvenvietės teritorijoje vykdyti 2 etapais. Pirmojo etapo metu buvo ištirti aštuoni 1,5x1,5 m, vienas 1,5x2 m, vienas 3x4 m ir vienas 2x2 m dydžio šurfas suprojektuotų komunikacijų tinklų vietose. Šurfuose 1 ir 2 įžemis-upės suneštas žvyras-pasiektas vos 12–30 cm (Habs 74,68–74,77 m) gylyje. Šurfuose 3–11 nuėmus velėną iki įžemio-gelsvo smėlio ar rusvo molio, buvo juodos, juodos smėlingos ar pilkos žemės sluoksniai, kuriuose rasta kaimavietei būdingų radinių: žiestų glazūruotų ir neglazūruotų puodų šukių, kaltinių vinių, geležinė bato pasagėlė, peilis, Vilniaus kalyklos Jono Kazimiero šilingas (šurfas 4) bei pavienių gyvenvietės radinių-lipdytų puodų šukių (šurfai 5, 6, 10, 11). Ištyrus šurfus buvo nustatyta, kad kultūrinio sluoksnio Daugyvenės pakrantėje ir kaimavietės R pakraštyje nėra. Atlikus archeologinius tyrimus Kleboniškių senovės gyvenvietės teritorijoje nustatyta, kad restauruojamos gryčios su klėtimi aplinkoje buvusi neįtvirtinta gyvenvietė, kurios pavienių radinių-lipdytos keramikos šukių aptikta šurfuose 3, 5, 6, 10 ir 11. Neįtvirtintos gyvenvietės kultūrinis sluoksnis neišlikęs-jis iki įžemio suardytas šioje vietoje XVI a. įsikūrus valakiniam kaimui. Pagal aptiktą brūkšniuotos keramikos šukę bei kitą lipdytą keramiką lygiu paviršiumi neįtvirtinta gyvenvietė datuojama I tūkst.-II tūkst. I puse. Išlikęs kultūrinis sluoksnis priskirtinas valakiniam Kleboniškių kaimui ir datuojamas XVI–XIX a. Tyrimų metu iš viso buvo ištirtas bendras 80,75 m² plotas, suinventorintas 181 radinys. Radiniai perduoti Daugyvenės kultūros istorijos muziejui. [...] [p. 234-235, 237].
EN11 test pits and 4 trenches (a total of 80.75 m2) were excavated during the investigation at the Kleboniškiai old settlement site. 181 finds were recorded. It was determined that no cultural layer had survived from the unenclosed settlement, having been destroyed at this site after the founding of the valakas village in the 16th century. On the basis of isolated finds of hand built pottery sherds, the unenclosed settlement dates to the 1st first half of the 2nd millennium. The surviving cultural layer from the valakas village dates to the 16th–19th centuries.