Kultūros samprata Antano Maceinos filosofijoje ir kultūros fenomenologijos galimybės

LTStraipsnyje analizuojama Maceinos kultūros filosofija ir jos prielaidos. Remdamasis hierarchine klasikinės ontologijos schema Maceina kultūrą įterpia tarp gamtos ir religijos. Ši tarpinė vieta apibrėžia kultūrinės veiklos galimybes ir prieštaringumą. Kultūros paradoksai atskleidžiami kaip kultūros tragizmas. Kultūrine veikla žmogus ne tik perdirba gamtą, bet ir ieško išeities į religiją. Tačiau kultūros ženklinis ir simbolinis pobūdis nereiškia, jog žmogus turi dėl kultūros atsisakyti gamtos ar religijos tikrovės. Tiktai atsisakydami substancinės tikrovės kaip rimties ir atramos sampratos galime suprasti žaidybinį kultūrinės būties pobūdį. Straipsnyje parodoma, kad Maceinos kultūros filosofijoje susipina objektyvistinė-metafizinė kultūros samprata su fenomenologine-hermeneutine žmogaus kūrybinio gyvenimo analize. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kultūra; Kultūros filosofija; žaidimas; Kultūros tragizmas; Culture; Philosophy of culture; Phenomenology; Play; The tragedy of culture.

ENThe article analysed the presuppositions of the philosophy of culture in Antanas Maceina. On the ground of a hierarchical scheme of classical ontology, culture is placed by Maceina between nature and religion This intermediate place determinates the possibility and ambivalence of cultural activity. The paradoxical character of culture is expressed by its tragedy. In his cultural activity, man does not only remake nature but pursues religion as well. Still the representative and symbolic character of culture does not mean its rejection for the sake of some natural or religious reality. One can understand the playing side of cultural being when abandoning a basical notion of substantial reality. The article aims to show how the objective-methaphysical and phenomenological-hermeneutical notions of culture interwine in Maceina's philosophy of culture. [From the publication]