Jakšiškio neįtvirtinta gyvenvietė

LTVykdant tarpinstitucinį mokslinį projektą "Archeokraštovaizdis", buvo tęsiami archeologiniai žvalgomieji tyrimai Šventosios vidurupyje (Anykščių r.). 2010 m. tyrimai koncentruoti 2009 m. aptiktoje spėjamoje Jakšiškio neįtvirtintoje gyvenvietėje, esančioje prie pat Jakšiškio pilkapyno, į Š nuo jo, pirmoje viršsalpinėje terasoje, aukštumos kampe tarp Šventosios ir į ją įtekančio Dagios upelio. 2010 m. žvalgomaisiais archeologiniais tyrimais siekta nustatyti gyvenvietės ribas ir antropogeninės veiklos intensyvumą joje. Tam gyvenvietėje daryti gręžiniai, vizualiai vertinant sedimentaciją jų stulpeliuose bei atliekant kokybinį fosfatų (P) testą. Kultūrinis sluoksnis tikrintas 1 m ilgio grąžtais. Padaryti 49 gręžiniai, juos išdėstant 4-iomis skirtingo ilgio eilėmis, kuriose atstumas tarp gretimų gręžinių buvęs maždaug 10 m. Šurfuose ir gręžiniuose pilkas kietas kultūrinis sluoksnis su degusiais akmenukais aptiktas iš karto po paviršiniu sluoksniu. Jame pasitaikė tinko gabalėlių ir lipdytos keramikos šukių lygiu ir grublėtu paviršiumi. Aptikti radiniai perduoti LNM. Gyvenvietė yra vienalaikė su pilkapynu, datuojama I tūkst. II puse. [...] [p. 69].

ENIn 2010, a field evaluation was conducted at the suspected site of the Jakšiškis unenclosed settlement (Anykščiai district) discovered in 2009. The investigation’s aim was to determine the settlement’s boundaries and the intensity of the anthropogenic activities within them. To this end, boreholes were made at the settlement, the sedimentation in the cores visually evaluated, and a qualitative phosphate (P) test conducted. The cultural layer was checked with 1 m long borers (49 boreholes and 89 phosphate tests) and a 100x240 m area (almost 2.5 ha) was surveyed. Later six test pits, nos. 64–69 (a total of 6 m2) were excavated in separate parts of the settlement. In the surveyed 2.5 ha part of the settlement, the most significant phosphorus concentration was recorded on the highland’s edges along the river Šventoji and the stream Dagia. The phosphorus concentration decreases somewhat moving southwards from their confluence but remains sufficiently significant up to grounds of the barrow cemetery and partially in it. The settlement’s boundaries run more than 100 m westwards along the Dagia and extend beyond the boundaries of the investigated area. On the whole, the phosphorus concentration in the settlement was not uniform and the changes in the phosphorus values are inconsistent. This should be associated not only with uneven inhabitation but also different activities; phosphorus does not indicate traces of every kind of anthropogenic activity, only certain types of it connected with keeping animals in enclosures, food production, and rubbish zones.On the basis of the data from the P spatial distinction and the test pits, it is possible to make the assumption that the inhabited zone was on the highland’s edges along the Šventoji and Dagia. In the part of the settlement further from the water, various other economic activities could have occurred and rubbish or food storage locations could have also been located there.