Inkaklių ir Kretingos lurdai kaip solidarumo skatinimo forma

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Inkaklių ir Kretingos lurdai kaip solidarumo skatinimo forma
Alternative Title:
Lourdes-type Grottos of Inkakliai and Kretinga as a Solidarity Encouraging form
In the Journal:
Soter. 2004, 13 (41), p. 177-188
Keywords:
LT
Lurdai; Solidarumas; Inkakliai; Kretinga.
EN
Lourdes; Solidarity; Inkakliai; Kretinga.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje atskleidžiami Inkaklių ir Kretingos Lurdai kaip solidarumo skatinimo forma. Romos Katalikų bažnyčia ypač prieš ir po II-ojo pasaulinio karo rūpinosi Žemaitijos gyventojų solidarumu. Tai buvo proga vaikams, jaunimui, suaugusiems ir seniems žmonėms dalyvauti įvairioje socialinėje veikloje. Ryškiausią bendruomenės solidarumo skatinimo katalikiška dvasia forma tapo religinė Lurdo idėja. Tyrimuose koncentruotasi ties Inkaklių ir Kretingos Lurdais kaip solidarumo skatinimo forma. Gyventojų solidarumo skatinimas Lurdo pagrindu Inkakliuose prasidėjo 1913 metais. Tuo metu buvo pastatytas Lurdas su Dievo Motinos skulptūra ir šaltinėliu. Savanoriai vyrai statė Lurdą, jie drauge rinko akmenis ir vežė juos Lurdo statybai. Su Lurdu drauge kilo ir apeiginė miestelio kultūra, kurioje vyravo gegužinės pamaldos. Jose dalyvaudavo dauguma šeimų. Gegužinės pamaldos ir šiandien populiarios. Žmonės eina prie Lurdo ir solidariai Dievo Motinos prašo malonių. Kretingos gyventojų solidarumo skatinimas Lurdo pagrindu prasidėjo 1933 metais. Idėja statyti Lurdą kilo t. A. Dirvelei OFM. Šiuo tikslu vyrai akmenis drauge vežė iš senojo bravoro. Lurdas buvo pastatytas ir prasidėjo apeiginė kultūra, kurią sudarė gegužinės pamaldos, pranciškonų pasauliečių kongresai, vaikų bažnytinių chorų šventės, mokslų metų pradžios ir pabaigos minėjimai, Devintinių, šv. Pranciškaus ir šv. Antano šventės, kuriose vietos gyventojai solidariai dalyvaudavo ir kai kuriose išlikusiose šventėse dalyvauja ir šiais laikais, solidariai jas rengdami. [Iš leidinio]

ENThe Catholic Church was greatly concerned with communal unity of the Žemaitians, engagement of children, the youth and elderly people in various public activities before the war and during the post-war years. The religious idea of the Lourdes brought from France to Lithuania in 1900 was an important form of encouraging Catholic solidarity in Žemaitija. At the present time, during the great festivals of the Church or on weekdays in Lithuania, especially in Žemaitija, people gather near the Lourdes-type grottoes, services, different holidays, meetings are held. All these events contribute to strengthening solidarity of the community of the residents of the town. In this study attention is devoted to two Lourdes-type grottoes of Žemaitija in Inkakliai and Kretinga. The Lourdes in Inkakliai was established on a hill next to a highway in 1913 and at the foot of the hill a grotto with the Lourdes sculpture of the Mother of Jesus and a well is installed. To build the Lourdes-type grotto in Kretinga was the idea of Lithuania’s Franciscans. Father Augustinus Dirvele OFM who wanted to encourage the believers to pray more often to the Virgin Mary was especially concerned with it. The Franciscans built Kretinga’s Lourdes in 1933. The Lourdes of Inkakliai and Kretinga attract large crowds of believers to the events held at the grottoes: 1) at the Inkakliai Lourdes – to the service in May, the church festival of Visitation of the Virgin Mary Visit (2-9 July), to the rosary prayer in October; 2) at the Kretinga Lourdes – to the service in May, the congresses of secular Franciscans, the festivals of children’s church choir, Corpus Christ Day, the church festivals of St Franciscus and St Anthony.

ISSN:
1392-7450; 2335-8785
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11062
Updated:
2020-07-21 20:38:22
Metrics:
Views: 4    Downloads: 3
Export: