Skomantų piliakalnis ir vakarinė papėdės gyvenvietė

LT2010 m. Skomantų piliakalnio irV papėdės gyvenvietės žvalgymai yra projekto "Antropogeninių veiksnių įtaka invazinių rūšių plėtrai holocene paleoekosistemos raidos kontekste (paleoantropoinvazijos)" dalis. Šiuo projektu autoriai siekia ištirti lietuvos gamtinės ir kultūrinės aplinkos raidą, apgyvendinimo kaitą, gamybinio ūkio raidos etapus, paleoekosistemos svyravimus tiek mikroregioniniame, tiek regioniniame lygmenyje. Skomantų piliakalnis (ragokalnis, taip pat žinomas Papilio vardu) įrengtas aukštumos kyšulyje, Veiviržo dešiniajame krante. Aikštelė trapecinė, pailgaR-V kryptimi, 80 m ilgio, 57 m pločio V gale bei 40 m-R gale. Jos V krašte supiltas 60 m ilgio, 8 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinėje pusėje iškastas 5 m pločio, 0,7 m gylio griovys. taigi faktiškai apie šį vieną įspūdingiausių gausiai lankomą vakarų lietuvos piliakalnį duomenų turime labai nedaug. Piliakalnis datuojamas I tūkst.-XIII a. Skomantų piliakalnio V papėdės gyvenvietė, sprendžiant iš panašios kaip piliakalnio kultūrinių sluoksnių struktūros, taip pat yra dvisluoksnė. Gyvenvietės gręžiniai rodytų, kad tamsiai pilkas (juosvas) smėlis yra sietinas su vėlyvuoju piliakalnio raidos etapu (kultūrinis sluoksnis II). Pažymėtina, kad šis 20-50 cm storio kultūrinis horizontas yra gerokai intensyvesnis nei piliakalnyje. V papėdės gyvenvietėje buvo rastas IX–X a. a1:a tipo (pagal V. Žulkaus klasifikaciją) puodo pakraštėlis. Tuo tarpu gyvenvietės paviršiuje rastoji apžiesto puodo šukė galėtų priklausyti X a. pabaigai-XIII a. Sprendžiant iš intensyvesnio kultūrinio sluoksnio nei piliakalnyje, galima prielaida, kad IX–XIII a. pagrindinė bendruomenės dalis gyveno papėdės gyvenvietėje, o piliakalnis galėjo būti virtęs administraciniu centru. [...] [p. 38-40, 42].

ENThe 2010 field survey of skomantai hillfort (Klaipėda district) and the settlement at its W foot is part of the project, ‘the impact of anthropogenic factors on the expansion of invasive species in the context of Holocene paleoecosystem changes (PaleoantroPoinvasions)’. 19 boreholes arranged in parallel E-W rows were made in the flat hilltop of skomantai hillfort and 9 in the settlement at its W foot. Samples were taken from all of the borings for lithological, palynological, and isotopic tests of the settlement and for geochemical tests. a 1.1x1 m test pit was excavated on the flat hilltop. The analogous structure of the cultural layers at the hillfort and in the settlement at its W foot allows the assertion to be made that they existed at the same time. the creation of the hillfort is connected with ceramics with rough surfaces and its end with late hand built and partly thrown ceramics. But a more detailed chronology of the site should be revealed after all of the test results have been received.