Teosofinis orientalizmas ir Indija: transkultūrinės Vakarų ezoterizmo transformacijos

LTStraipsnyje remiantis pokolonijine teorija ir diskurso analizės prieiga siekiama atsakyti į klausimus: kokį vaidmenį kuriant teosofinį universalaus ezo- terizmo naratyvą vaidino Indija? Ar tai buvo, Erico Hobsbawmo žodžiais tariant, „išrastoji tradicija“, besisavinanti ir pajungianti Orientą savo koncepcijoms, ar atgaivinanti ir mobilizuojanti jo kultūrą? Ar Vakarų ezoterizmas buvo „vakarietiškas“ ir toks išliko po orientalistinio teosofijos įskiepo? Ar Azijoje teosofai ieškojo ir atrado kažką nežinomo ar savo vaizduotės susikurtus reiškinius? Kokie buvo esminiai XIX a. teosofų ir orientalistų požiūrio į Indiją skirtumai? Kokių pasekmių tokie įsivaizduojami ezoteriniai Rytai turėjo Vakarų religinei kultūrai ir kaip paveikė Indijos religingumą? Kaip ir kokias teosofų idėjas pasisavino indų reformatoriai? Galiausiai, kaip teosofų vaizdiniai ir veikla sąveikavo su XIX a. pabaigos - XX amžiaus pradžios akademinio orientalizmo sampratomis? Taip pat, remdamiesi pirminiais šaltiniais, teosofinio sąjūdžio tekstais ir analizuodami esamus mokslinius tyrimus, siekiame kritiškai įvertinti teosofinę Azijos filosofinių ir religinių tradicijų recepciją, tai, ką Ch. Partridge’as pavadino „teosofiniu orientalizmu“.Darome išvadą, kad tai nebuvo tik intelektinis Vakarų ezoterinių idėjų įskiepas Pietų Azijos tradicijose ar „Vakarų rytietizavimas“, kaip dažnai teigiama, buvo sudėtingas abipusės hibridizacijos ir transkultūrinės asimiliacijos procesas, giliai paveikęs visą Vakarų kultūrą. H. P. Blavatskaja į Vakarų okultizmą įtraukė daugelį Rytų religijų, būtent budizmo ir hinduizmo, doktrinų ir kartu Rytų religijas interpretavo remdamasi Vakarų okultizmu ir evoliucionizmu. Idealistinio troškimo nusplavintas intencionalus teosofų žvilgsnis į indišką filosofiją kompleksiškai pakeitė ir transformavo ne tik ją, bet ir pačius žvelgiančiuosius. Kartu Teosofų draugija paskatino populiariojo orientalizmo sklaidą, esmiškai pakeitė Vakarų okultizmą ir pakreipė Vakarus Indijos dvasinių ieškojimų kryptimi, taip tapdama galingu šiuolaikinės New Age ideologijos pagrindu. Esminiai žodžiai: teosofija, H. P. Blavatskaja, orientalizmas, ezoterizmas, hinduizmas, budizmas, postkolonializmas.

ENArticle deals with the history of ideas, such as usages, appropriations, imaginings, and conceptualizations of Asian ideas, also with cultural interchanges and the transformation of ideas in new contexts. By applying the contemporary postcolonial perspectives the questions are rised on the content of what C.Partridge has termed “theosophical Orientalism”. Namely, what were the principal differences in approaches to the India by the 19th century theosophists and orientalists? How Indian religious and philosophical ideas were appropriated by early theosophists? It is proper to describe this appropriation as „Westernisation of the East“, or, in opposite, more as „Easternization of the West“? Conclusion is made that for Madame Blavatsky the East possessed an undisputable superiority over the West and Western esotericism. She incorporated a number of the doctrines of Buddhism and Hinduism into Western occultism, and at the same time interpreted Eastern religions in the light of Western occultism and scientific evoliutionism. In that sense her approach could be described as more integral and synthesizing representation of prisca theologia or philosophia perenis in modern times. She believed that the twin pillars of evolutionary treated concepts of karma and rebirth will create a new society characterized by virtue and responsibility.It was an evident and intense reciprocity in the influence between Indian and Weestern theosophists, thus making complicated talkings about „East“ and „West“ as separate cultural spheres of esotericism. By applying the terminology of postcolonial theory it might be said, that it was a process of of reciprocal hybridization, mimicry and mutual transcultural asimilation. Theosophy is not simply part of so-called “Western esotericism” but should be understood as a result of an “entangled history” of the colonial period. H.P. Blavatsky and her Theosophical Society stimulated the spread of popular orientalism, tremendously transformed the Western occulture and encouraged the West to turn to India for spiritual enlightenment, thus becoming a powerful foundation of contemporary New Age ideology. Keywords: theosophy, H.P. Blavatsky, orientalism, esotericism, Hinduism, Buddhism, postcolonialism.