Nemuno gatvė 5

LTSklype, rekonstruojamo pastato priestato vietoje buvo atlikti žvalgomieji tyrinėjimai-tirta 2x6 m perkasa-iš viso 12 m2. Tyrimų metu nustatyta, kad po 20–50 cm paviršiuje esančios pilkos–rusvos žemės sluoksniu yra iki 2,1 m storio plūkto molio sluoksnis. Buvęs žemės paviršius-juoda daržų žemė yra 2–2,1 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus. Šio sluoksnio storis siekia 30–40 cm, o įžemis pasiektas 2,5 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus. Plūkto molio sluoksniu buvo siekiama aukštinti esamą reljefą, kadangi sklypas nuo Nemuno upės nutolęs apie 120 m ir buvo dažnai užliejamas potvynių metu. Tyrimų metu rasti radiniai (iš viso 328 vienetai)-surūdijęs metalinis durų tvirtinimo elementas, 2 metalinės surūdijusios vinys, butelio dugno fragmentas ir buitinės keramikos šukės. Rasta buitinė keramika pagal technologinius požymius gali būti skirstoma į tradicinę krašto arba vadinamąją kaimo keramiką, kuri yra išdegta redukcinėje aplinkoje, ir miesto keramiką-oksidacinėje aplinkoje išdegtą keramiką, kuri dar vadinama Naujųjų laikų keramika. Oksidacinė keramika sudaro tik 7,8 % visos rastos keramikos. Rasti radiniai datuojami XVII–XIX a. [...] [p. 459].

ENIn September 2011, an excavation was conducted at Nemuno st. 5 in Veliuona. Based on the historical data, Veliuona was mentioned for the first time in 1291, which marks the official beginning of the town’s history. In the excavated area, the first houses were built in the 17th–18th centuries. A 2x6 m area (a total of 12 m2) was excavated and a 2–2.1 m thick clay layer was discovered under a 20– 50 cm thick layer of grey-brown soil. The former ground’s surface, i.e. black garden soil, is 2 to 2.1 m from the present surface, sterile soil being reached at a depth of 2.5 m. 328 artefacts were found: a rusty metal door hasp, two corroded metal nails, a bottle base shard, and sherds of household pottery. The pottery, on the basis of the technological features, can be divided into traditional or rustic pottery and urban or modern pottery. The finds date to the 17th–19th centuries.