Analitikos - hermeneutikos kontroversija: retrospekcijos bruožai

LTPagrindinės šio straipsnio tezės trys. Pirma, analitikos-hermeneutikos kontroversija yra senojo empirikų-racionalistų ginčo tąsa, o šiuolaikiniai mėginimai sutaikyti šiuos du pamatinius mąstymo būdus reinterpretuojant juos „postmodernaus" filosofinio diskurso terminais taip pat turi savo pirmtaką - transcendentalųjį Kanto projektą. Todėl, bent jau formaliai, „postmodernistinis" diskursas pirmiausia yra moderniosios Vakarų filosofijos pratęstis ir atokarta. Vadinasi, analitikos bei hermeneutikos raida yra moderniojo filosofinio diskurso vystymosi epicentras, o analitikos-hermeneutikos kontroversijos rezultatas, t.y. poleminės įtampos susilpnėjimas bei naujos „postmodernios" sintezės paieškos, yra svarbi XX amžiaus filosofinio diskurso apskritai skirtis. Antra, supratimo problema (SP) - klausimas, koks yra adekvataus „žmogiškojo" pasaulio pažinimo būdas - pagrindinis hermeneutinės filosofijos klausimas. Savo ruožtu analitinės filosofijos istorijos retrospekcijos pagrindas bipoliariškojo Vakarų filosofinio diskurso raidos kontekste yra demarkacijos problema (DP), t.y. klausimas, kokios yra adekvataus ir „gamtiškojo", ir „žmogiškojo" pasaulio pažinimo ribos. Tuo būdu DP yra pamatinis analitinės filosofijos rūpestis, pagal savo reikšmę ir mastą atstojantis hermeneutinę supratimo problemą. Trečia, adekvati analitikos-hermeneutikos kontroversijos istorijos retrospektyva kartu yra ir metafilosofinės problematikos tyrimas.

ENThe article argues, first, that the analytic/hermeneutic controversy is a continuance of the modernity's debate between rationalism and empiricism, while contemporary attempts to reinterpret these basic methodological approaches under subsuming post modern vocabulary also revoice their predecessor, Kantian project of transcendental idealism. Therefore, postmodern discourse first of all stands as a persist ence of bipolar modern epistemology and, by the same token, of analytic/hermeneutic controversy. Second, the central question of hermeneutics of how to properly cope with specifically human world of meaning, the problem of understanding, has its analytical counterpart, the central question of analytic philosophy of how to delineate the proper epistemological borders separating natural and hu man universe, the problem of demarcation. Thus the retrospect of analytic/hermeneutic controversy unfolds as a history of twofold articulation of the topography of different kinds of knowledge and their epistemic value. Third, an adequate retrospection of analytic/hermeneutic controversy endemically entails and is underpinned by the metaphilosophi cal problematics, focused on the question of the specificity, limits and demarcation lines of the philosophical discourse itself.