Ieškant meninės atlikėjo tapatybės: scenos persona ir asmeninis prekės ženklas
LTPer pastaruosius porą dešimtmečių akademinės muzikos sociume vis dažniau aptariamos atlikėjo individualumo ir tapatybės sąvokos. Atlikėjas susiduria su akademinės aplinkos keliamu lūkesčiu būti unikaliam ar charizmatiškam, tačiau šios ypatybės dažnai remiamos romantizmo tradicijai būdinga nuostata, suponuojančia antgamtiškas savybes, kurių turi tik išskirtiniai atlikėjai. Kartu įžvelgiamas anksčiau tik masinio vartojimo muzikos žanruose egzistavęs atlikėjo tapatybės suprekinimas: pabrėždami savo vertę ir išskirtinumą, kai kurie muzikantai aktyviai save reprezentuoja įvairiose medijose. Vis tik pastaroji praktika akademinėje muzikoje dažnai vertinama per kritiškumo prizmę, esą aktyviai formuojama ir išreiškiama atlikėjo asmenybė gali užgožti atliekamą muziką. Esama tam tikro paradokso: nors atlikėjui kuriamas lūkestis būti išskirtine asmenybe, sąmoningas to demonstravimas suprantamas kaip neigiamą įtaką galintis turėti reiškinys. Šiuo straipsniu siekiama skatinti šiuolaikišką požiūrį į atlikėjo individualumą atsisakant romantinės nuostatos ir pritaikant dvi sąmoningos tapatybės potekstę turinčias sąvokas – personą ir asmeninį prekės ženklą. Straipsnyje analizuojamas šių sąvokų pritaikomumas akademinės muzikos kontekstui ir galima šiuolaikinių rinkodaros principų nauda atlikėjui siekiant atrasti savo meninę tapatybę. Reikšminiai žodžiai: meninė tapatybė, individualumas, charizma, persona, asmeninis prekės ženklas.
ENThe individuality and personality of an academic musician is a subject that is frequently discussed nowadays. It is said that globalisation, Western education, the recording industry and competitions are key factors that influenced the homogeneity of academic performers. Because of this issue there has been a strong expectation for a performer to be exceptional or charismatic, but the issue with this expectation is that individuality is understood based on the tradition of romanticism, as if being charismatic means having certain divine gifts. The aim of this article is to understand individuality in a more contemporary way which would help (young) musicians to develop and understand their artistic identity. Two terms – persona and personal brand – are used in aiming to structuralise the artistic identity of a musician. It is acknowledged that both these terms have a social background: it is the public side of an individual that can be analysed and controlled. Persona has the main function of protecting the true self of the performer – while on stage, a musician may (un)intentionally act more expressively and differently than in everyday life. Analysing the social self can be a significant factor for individuals to understand how they are being perceived by society (or an audience). Understanding the public self leads to conscious and strategic positioning of self for the purpose of being perceived in a certain way. This is particularly relevant nowadays, since identity is understood as a personal brand that generates economic benefit. Because of the commercial implication, the performer is forced to self-reflect and ask fundamental questions about their artistic values and goals. This leads to a thorough understanding of self and acknowledging one’s artistic identity. Keywords: artistic identity, individuality, charisma, persona, personal brand.
