Greta įžymiojo Vaclovo Biržiškos: Juzefa Biržiškienė, Aleksandra Biržiškienė, Marijona Čilvinaitė, Elena Eimaitytė, Elžbieta Jodinskaitė, Stanislava Petraitienė, Ona Poškienė, Antanina Šalkauskaitė, Felicija Šalkauskaitė, Ona Šimaitė, Birutė Tursienė
LTMūsų kultūros ir istorijos tyrinėjimuose galėtų būti daugiau darbų apie jos asmenybes. Labai stinga Lietuvos bibliotekininkų personalijų. Išskyrus kelis įžymiausius, apie kitus, ypač kuklesnės reikšmės, retai ir mažai arba visai nerašyta. Jie taip ir likę konkrečiau nepažįstami net bibliotekiniams sluoksniams, nors verti ir platesnės visuomenės dėmesio, pagarbos ir atminimo. Kas domėjosi ar tyrė Lietuvos valstybės 1918-1940 m. laikotarpio kultūrą, tas daugsyk susidūrė su moterų bibliotekininkių vardais. Dažniausiai iš įžymiojo mūsų knygos istoriko, bibliografo, bibliotekininko Vaclovo Biržiškos plejados. Daugelis jų dirbo kartu su juo Kauno universiteto bibliotekoje, kitos vienaip ar kitaip buvo susijusios, jautė jo įtaką savo darbuose. Šioje knygoje pateikti devyni mokslinio pobūdžio straipsniai apie XX a. trečiojo-septintojo dešimtmečių kultūros veikėjas. Jų keliai į bibliotekininkystę, kitas kultūros ir kūrybos sritis, jų gyvenimo likimai individualūs, daug kuo skirtingi. [...] Knygoje aprašytos moterys-bibliotekininkės greta ir kartu su V. Biržiška kūrė pirmiausia nepriklausomos Lietuvos valstybės (1918-1940 m.), paskui ir vėlesnio laiko lietuvių kultūros, pirmiausia bibliotekininkystės tradicijas. Jos sukaupė vertingą, įdomią patirtį. Profesinėmis, moralinėmis, kitomis vertybėmis šis paveldas gali ir turi praversti dabartinės Lietuvos kultūrai plėtoti, jos istorinei atminčiai gilinti. Tokios specialistės ir jų darbai kūrė pasididžiavimą bibliotekininkystės profesija ir pašaukimu [Iš Įvado].
