Augustinų vienuolynas Vilniuje

LT2011 m. gegužės mėnesį APC atliko žvalgomuosius tyrinėjimus Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais (UK 25504) teritorijoje, Vilniaus augustinų vienuolyno pastatų ansamblio Rytų vienuolyno name (UK 27334), Bokšto g. 15/Savičiaus g. 17 ir jo artimiausioje aplinkoje. Pastatą ketinama rekonstruoti pritaikant jį mokymo įstaigai. Žvalgomųjų tyrinėjimų metu iškasti 5 šurfai: 2 pastato išorėje, apytikrėje numatomos iškelti šiluminės trasos vietoje, vienas pastato kieme, kiek atokiau nuo pastato, 2 pastato rūsio patalpose. Ištirtas bendras 16,6 m2 plotas. Tiriamosios vietos aplinkoje iki šiol atlikta daug archeologinių tyrimų. jų metu nustatyta, kad Vilniaus senamiesčio 46-ojo kvartalo vietoje gyventa jau nuo XIV a. Kultūrinio sluoksnio storis kvartalo P dalyje siekia 2,42,7 m. Į R nuo vietos, kur 2011 m. atlikti tyrimai, Bokšto g., kultūrinis sluoksnis viršija 1,7 m storį. Ankstyviausi šių tyrimų metu aptikti artefaktai (mūrinio pastato liekanos į PR nuo Šv. marijos Ramintojos bažnyčios) datuoti XIV a. II puse-XV a. Naujausiais architektūriniais tyrimais, kuriuos Evaldas Purlys atliko Augustinų vienuolyno R name, nustatyta, kad po Augustinų vienuolyno R namu, ties Bokšto ir Savičiaus g. sankirta yra gotikinis rūsys. Manoma, kad tiriamajame sklype ar artimiausioje jo aplinkoje yra stovėjusi Šv. Kozmo ir Damijono cerkvė. Medinė cerkvė čia minima nuo 1503 m., tačiau ji galėjusi būti pastatyta ir anksčiau. Tikėtina, kad cerkvė buvo apytikrėje Šv. Marijos Ramintojos bažnyčios vietoje. Senu papročiu prie krikščioniškų kulto pastatų buvo laidojami žmonės. Kada šioje Vilniaus dalyje, dalies tyrėjų nuomone, priskirtinai nuo XIV a. žinomam "rusėnų miestui", "rusų galui", pradėti laidoti žmonės (XIV–XVI a.?), kol kas nėra nustatyta. [...] [p. 311-312, 315].

ENIn 2011, a field evaluation was conducted in a total of 16.6 m2 inside the E house of the former Augustinian monastery and in its vicinity. From the earlier archaeological and architectural investigation results, it is known that this part of Vilnius was inhabited already in the late 14th–15th century. The cultural layer in test pit 1, which was excavated near the W part of the house beside the Church of Blessed Virgin Mary of Consolation is 2.6–2.8 m thick. A layer of lime mortar dating to the period of the church’s construction in the second half of the 18th century was excavated at a depth of 70–110 cm. Part of a cultural layer, dating to the 16th mid 17th centuries on the basis of the finds, was excavated below it, down to sterile soil. A pile of late 16th century stove rubble that contained various finds was found in it. The depth of the foundation of the W wall of the building’s projection was determined to be about 2.7 m. Test pit 2 was excavated to a depth of up to 3 m, but failed to reach soil untouched by human activity. A 60–70 cm thick layer of grey earth formed after the Second World War was excavated in the test pit, but it also contained 17th century finds. The layers excavated deeper down to the test pit’s bottom were probably formed during the 18th or 19th (20th) century. A stove tile fragment dating to the 18th or even the 19th century was discovered at the bottom of the test pit. A building foundation was partially unearthed in test pit 3, which was excavated near the W wall of the building being reconstructed. It was determined that the N wall of the former refectory had been erected on an arch foundation.Test pit 4 was excavated in the gothic part of the building’s basement. The basement floor, paving laid using small stones, was unearthed at a depth of about 20 cm. Test pit 5 was excavated in the part of the basement erected in the second half of the 18th century. Excavated layer contained human bones from destroyed burials. Gravel sterile soil was reached in the test pit at a depth of about 50 cm. Human bones were found in test pits 1 and 5. Some of the burials were probably destroyed in erecting the existing buildings. The dating of these burials is not clear.