Brolių Keliuočių veiklos reikšmė lietuvių kultūroje

LTXX a. lietuvių kultūros istorijoje neabejotinai bus įrašyti brolių Juozo ir Alfonso Keliuočių vardai. Abiejų brolių veikla pirmiausia susijusi su elitinio žurnalo „Naujoji Romuva“ (1931-1940) organizavimu ir leidimu. Juozas „vairavo“ žurnalo visuomeninę, idėjinę ir estetinę kryptį, o Alfonsas tame žurnale spausdinamus tekstus stilistiškai tvarkė, redagavo ir darė visus techniškus, „juodus“ darbus. Čia dar galima pridurti, kad žurnalo redakcijoje darbavosi tik trise. „Naujoji Romuva“ nebuvo tik žurnalas tarp daugelio kitų, tuo metu ėjusių literatūrinių, filosofinių periodinių leidinių. Tai buvo daugiau negu žurnalas, tai buvo tam tikras visuomeninis judėjimas už demokratiją visose gyvenimo srityse. Įsikūrė „Naujosios Romuvos“ klubas, į kurį pirmadieniais (priminė keturvėjininkų „paldieninkus“) rinkdavosi rašytojai, dailininkai, mokslininkai, politikai ir diskutuodavo meno, literatūros, religijos ar politikos klausimais. Rinkdavosi įvairių įsitikinimų žmonės, ne vien, kaip įprasta sakyti, dešiniosios pakraipos. [Iš straipsnio, p. 381]