LTRašant straipsnį remtasi gana įvairia archyvine medžiaga (administracinių pertvarkymų raidai skirti dokumentai saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve, kultūros įstaigų veiklos dokumentai - Lietuvos literatūros ir meno bei Panevėžio apskrities archyvuose, sovietiniais metais neišvengiamo komunistų partijos vadovavimo pėdsakai - Lietuvos visuomenės organizacijų archyve). Pasitelkta ir periodinė spauda, daugiausia rajono (apskrities) laikraščiai, taip pat respublikiniai leidiniai (už leidimą naudotis jų bibliografija autorė dėkoja centrinės bibliotekos darbuotojoms). Autorė prisipažįsta, kad laikosi toli gražu ne visų kultūros istorikų priimto kultūros, kaip gyvenimo būdo kūrimo, sąvokos supratimo. Todėl straipsnyje neapsiribojama vien kultūros įstaigų veikla, vadinamuoju „kultūriniu darbu“ - jis siejamas su bendra gyvenamojo laikotarpio atmosfera, gyvenimo būdo ir sąlygų, buities pakitimais - tuo, ką galėtume pavadinti materialinės ir dvasinės gyvenimo kokybės sąvoka. Manome, kad dailiojo siuvinėjimo kursai ar gėlių puokščių parodos rokiškėnams taip pat turėjo kultūrinės reikšmės. Tikimės, kad šis kuklus pirmasis bandymas apžvelgti penkiasdešimties priklausomybės metų rajono kultūrinį gyvenimą paskatins profesionalius istorikus ir vietinius istorijos puoselėtojus sovietmečio kultūroje matyti ne vien „kultūros griuvėsius“, bet atidžiai ir kruopščiai ištirti kiekvieną klausimą, prie kurio šiame tekste tik prisiliesta. [Iš straipsnio, p. 321]