LTLietuvos miestai dažnai kūrėsi netoli dvarų sodybų, tačiau Renesanso ir Baroko epochose (XVI-XVIII a.) tai paprastai buvo savarankiški ūkiniai vienetai. XVIII a. antrojoje pusėje, plintant klasicizmo stiliui, pradėta dvarų sodybas ir miestų centrus jungti kuriant vieningus ansamblius. Vienas tokios koordinuotos kompozicijos pavyzdžių - Rokiškio senamiestis: jo plane yra ryški kilometro ilgio esplanada, kompozicinė ašis, galais besiremianti į bažnyčią ir dvaro sodybos rūmus. Nurodytu kompozicinės ašies ilgiu Rokiškis išsiskiria iš kitų XVIII a. antrojoje pusėje klasicistinės architektūros principais planuotų Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos miestų bei miestelių: kompozicinės ašys juose dažniausiai yra 400-700 metrų ilgio’. Jau vien šis faktas, paremiantis mintį apie savitą Rokiškio plano ir užstatymo raidą, leidžia Rokiškį priskirti prie išraiškingesnių Lietuvos miestų, laikyti jį saugotinu urbanistikos paminklu ir, žinoma, įdomiu mokslinio tyrimo objektu. [Iš straipsnio, p. 225]