Vilko vaikai: kelias per Nemuną
LTIki 1944 metų vasaros, kai anglai ir amerikiečiai subombardavo Karaliaučių, Rytų Prūsija buvo laikoma „Vokietijos priešlėktuviniu rūsiu". Į čia, visų pirma į kaimo vietoves, buvo evakuoti mokiniai, vaikų namų auklėtiniai ir daug moterų su vaikais. Pirmasis sovietinės armijos įsiveržimas į Rytprūsius 1944 m. spalį ir neapsakomai žiaurus kareivių elgesys su Nemerkiemio kaimo gyventojais sukėlė pasibaisėjimą. Sovietinėje armijoje buvo platinami garsieji Iljos Erenburgo atsišaukimai „Žudyk!", kur kareiviai raginti nejausti jokio pasigalėjimo vokiečiams ir už viską atkeršyti. Dėl Rytų Prūsijos gauleiterio Ericho Kocho kaltės gyventojų evakuacija prasidėjo per vėlai. Be to, pasitraukimą apsunkino nepaprastai atšiauri žiema, pareikalavusi nemaža aukų. Pavėluotas pasitraukimas ir tolesni sunkumai daug tėvų atskyrė nuo savo vaikų ir jiems vieniems teko kovoti dėl savo būties. Likimo šie vaikai vėliau pavadinti vilko vaikais. [Iš teksto, p. 7]
