Baltijos valstybės: ginklų prekybos tarpininkai ir nelegalus ginklų gabenimas

LTNelegali prekyba ginklais, strateginėmis ir dvigubos paskirties prekėmis pasibaigus šaltajam karui labai traukia tarptautinės visuomenės dėmesį. Ypatingas dėmesys skiriamas priemonėms, kuriomis siekiama užkirsti kelią nelegaliam ginklų gabenimui iš teisėtos rinkos į „juodąją“. Šio straipsnio centre – ginklų prekybos tarpininkai, padedantys neteisėtai gabenti ginklus. Trumpai aptarus tarpininkų vaidmenį konkurencinėje teisėtoje ginklų rinkoje, bus nagrinėjama tamsioji ginklų prekybos tarpininkų veiklos pusė. Po to bus aptarti du su Baltijos šalių piliečiais susiję atvejai, kurie parodo, kokiu būdu ginklų prekybos tarpininkai veikia iš įvairių vietų, panaudoja korumpuotus valstybės pareigūnus, fiktyvias bendroves, patogių šalių vėliavas ir aplinkinius maršrutus, kur silpna muitų ir pasienio kontrolė, kad aprūpintų „nepageidaujamus tiesioginius naudotojus“. Baltijos valstybių galimybės transporto paslaugų srityje, susijusios su tarpininkavimo veikla, taip pat bus aptartos. Baltijos valstybės yra tarp nedaugelio šalių, jau turinčių įstatymų, kurie apibūdina, kontroliuoja ir reglamentuoja tarpininkavimo veiklą. Tačiau norint užkirsti kelią nelegaliam ginklų gabenimui, nepakanka atskirų valstybių kontrolės – reikia bendradarbiauti tarptautiniu mastu. Straipsnyje aptariami Baltijos valstybėms šioje srityje kylantys iššūkiai, taip pat Baltijos valstybių iššūkiai tradiciniam mąstymui, kalbant apie tarptautinius ginklų neplatinimo režimus. Straipsnis baigiamas klausimu – koks yra Baltijos valstybių vaidmuo kovojant su ginklų gabenimu iš teisėtų rinkų į neteisėtas ir kontroliuojant ginklų prekybos tarpininkus?. [Iš leidinio]

ENThe illicit trade in arms, strategic and dual-use goods has attracted considerable international attention since the end of the Cold War. A particular interest has developed with regard to preventing the diversion of weapons from the licit market into the ‘black market’. This paper focuses explicitly upon the actors suspected of facilitating these diversions – arms brokers. After briefly considering the role played by ‘middlemen’ in the competitive licit arms market, the darker side of arms brokering will be explored. Two cases involving Baltic States citizens will then be discussed, which illustrate how arms brokers operate from a variety of locations, use corrupt state officials, front companies, flags of convenience and circuitous routes with weak customs and border controls to supply ‘undesirable end-users’. The potential of transport services in the Baltic States for brokering-related services will also be highlighted. The Baltic States are among the few states which currently have legislation for defining, controlling and monitoring brokering activities. Yet, national controls are insufficient for preventing diversions, which require international co-operation. This paper considers the challenges posed for the Baltic States in this regard, and also the challenges that the Baltic States are posing for traditional thinking about international non-proliferation regimes. The paper concludes by asking: what role for the Baltic States in combating diversions from the licit to illicit arms markets and controlling brokers?. [From the publication]