Ukraina: Oranžinė revoliucija ir kas po to?

LTStraipsnio tikslas – aptarti Oranžinės revoliucijos Ukrainoje priežastis ir išsiaiškinti, kaip politinio režimo pokyčiai veikė Kijevo užsienio politikos kursą. Pirmoje straipsnio dalyje aiškinamasi, kokie vidiniai ir išoriniai veiksniai sąlygojo politinio režimo transformaciją 2004 m. pab. – 2005 m. pr. Atsakoma į klausimą, kodėl Ukrainoje įvyko Oranžinė revoliucija. Remiamasi prielaida, jog politinio režimo transformaciją veikė ne tik vidinės aplinkybės (pirma, oligarchinio politinio režimo krizė), bet ir išorinės. Vakarai ir Rusija vertina Ukrainą kaip strategiškai svarbią valstybę, todėl ji tampa ypatinga varžybų dėl įtakos tarp Vakarų struktūrų ir Rytų objektu. Pažymėtina, jog toks interesų persidengimas yra dinaminis procesas: jis gali sąlygoti stabilumo ir bendradarbiavimo tarp Vakarų ir Rytų tendencijas arba konfliktiškumą. Straipsnyje daroma išvada, jog artimiausiu laiku Ukraina gali tapti įtampos ir konfliktų tarp Rusijos ir Vakarų židiniu. Antroje straipsnio dalyje atsakoma į klausimą, kaip 2005 m. rugsėjo politinė krizė, V. Juščenkos ir J. Timošenkos aljanso skilimas, Rusijos bei Ukrainos dujų konfliktas gali veikti šalies užsienio politikos tendencijas iki 2006 m. kovo Rados rinkimų. Straipsnyje pažymima, jog, nepaisant sudėtingos socialinės ir ekonominės situacijos, politinių krizių Kijevas stengėsi išlaikyti provakarietišką užsienio politikos kursą. Ypač suaktyvėjo Ukrainos bendradarbiavimas su NATO bei regioninė Kijevo politika. Tokias tendencijas Ukrainos užsienio politikoje aktyviai remia JAV, taip tikėdamasi vakarinėje NVS dalyje sukurti atsvarą Rusijos siekiams atkurti čia savo įtaką. Antra vertus, toks Kijevo aktyvumas aštrina santykius su Maskva. Straipsnyje teigiama, jog tolesnis Ukrainos ir Vakarų struktūrų bendradarbiavimas priklausys nuo 2006 m. kovo mėnesio Rados rinkimų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ukraina (Ukraine); Revoliucija; Transformacija; Revolution; Transformation.

ENThe aim of the article is to discuss the causes of the Orange revolution in Ukraine and to establish how the changes of political regime affected Kiev‘s foreign policy course. In the first part of the article, the author examines which internal and external factors contributed to the transformation of the political regime at the end of 2004 - beginning of 2005. The author answers the question why the Orange revolution took place in Ukraine. The assumption is made that the transformation of the political regime was influenced not only by internal (firstly, the crisis of oligarchic political regime), but also external factors. The West and Russia value Ukraine as strategically important state; for this reason it becomes a special subject in a rival contest for influence between Western structures and the East. It is notable that such overlap of interests is a dynamic process: it can affect the Outlook for stability and cooperation between the West and the East or lead to their conflict. The article draws conclusion that – in the near future – Ukraine can become a point of tension and conflicts between Russia and the West. The second part of the article answers the question how political crisis of September 2005, a rupture of V. Jushchenka’s and J. Timoshenko’s alliance, Russian-Ukrainian gas conflict can affect country’s foreign policy trends up to March 2006 Rada elections. The article notes that, despite a complicated social and economic situation, political crisis, Kiev aimed to maintain pro-Western course of foreign policy. Especially active became Ukraine’s cooperation with NATO and Kiev’s regional policy. Such tendencies in Ukraine’s foreign policy are actively supported by the USA, which hopes to create a counter-balance in the Western part of CIS to Russia’s aspirations restore its influence.