Tautos poetinės kūrybos tyrėjas ir puoselėtojas [Ambraziejus Jonynas, 1919.II.2–2006.VII.8]

LTGimusiam prie Krokialaukio esančiame Krekštėnų kaime, dzūkiška aplinka jam, kaip ir daugeliui iš to krašto kilusių šviesuolių, įžiebė polinkį į poeziją (studijų metais dažnai pasirodydavo jo parašytų eilėraščių), už degė meilę paprastų žmonių sukurtoms dvasinės kultūros vertybėms. Įgijęs humanitarinį aukštąjį išsilavinimą Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose, 1946 m. tampa folkloristu. Baigęs aspirantūrą, Lietuvos istorijos institute, o nuo 1952 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros institute (jį reformavus – Lietuvių literatūros ir tautosakos institute) dirbo moksliniu bendradarbiu. Sykiu kelerius metus skaitė tautosakos kursą Vilniaus universiteto studentams. 1958 m. jam pavestos Tautosakos sektoriaus (vėliau – skyriaus) vadovo pareigos. Ambraziejus Jonynas 1955 metais pirmas iš pokario Lietuvos folkloristų apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją. Darbo specifika, užimamos pareigos skatino ir vertė rašyti įvairiais tautosakos klausimais – nuo valdžios primetamų „aktualijų“ iki rimtų teorinių apibendrinimų. Daug laiko pareikalavo ir administracinis darbas: du dešimtmečius eitos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktoriaus pavaduotojo pareigos. O kur dar veikla Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijoje: ilgą laiką Ambraziejus Jonynas buvo jos prezidiumo narys, Centro tarybos respublikinės metodologinės komisijos pirmininkas. Pelnytai jam su teiktas nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas. [Iš teksto, p. 283]