Pirmųjų litų spausdinimo Prahoje byla

LT1919 m. Kaunui tapus laikinąja sostine, jame užvirė gyvenimas. Karštą 1919 m. vasarą nebuvo nė savaitės be manifestacijų ar demonstracijų, skirtų frontui paremti ar protestuoti prieš Santarvės nuolaidžiavimą Lenkijos agresijai. Nuolat buvo renkamos aukos frontui, nes naujajai valstybei trūko visko. Nebuvo stabilios valiutos, greta vokiečių okupantų leidžiamų Oberosto banknotų ir monetų atskirose vietovėse apyvartoje dar buvo naudojami cariniai ir Laikinosios vyriausybės rubliai, spekuliantai atsiskaitydami tarpusavyje naudojosi Vokietijos markėmis ir JAV doleriais. Pradžioje valstybė neturėjo jokių finansinių mechanizmų, bet jauna Vyriausybė ėmėsi žygių užtikrinti pajamoms, kurios leistų valstybei ir kariuomenei funkcionuoti. Buvo stengiamasi įdarbinti gyventojų sukauptas lėšas leidžiant valstybinės paskolos lakštus ir įkuriant valstybines taupomąsias kasas. Esant tokiai nestabiliai situacijai valstybėje, M. Sleževičiaus Vyriausybė galvojo apie lietuviškų pinigų sistemos sukūrimą. Finansų ministerijos surengto Bankų ir kredito įstaigų suvažiavime, kuris įvyko 1919 m. rugpjūčio 7–10 d. Kaune, pasiūlyta, „kad Lietuvos Valstybės monetinis vienetas vadintųsi muštinis“. 1919 m. rugpjūčio 12 d. Vyriausybės posėdyje buvo pritarta lietuviškų pinigų vieneto pavadinimui muštiniu. Buvo aptartos numatomų banknotų spalvos, nutarta papuošti juos Vyčiu, ornamentuoti lietuviškų juostų raštais su ūkio ir gamtos vaizdais. Nuspręsta išleisti 9 nominalų banknotus: 0,5, 1, 5, 10, 25, 50, 100, 500 ir 1000 muštinių.Finansų ministro J. Vileišio siūlymu muštinis savo verte turėjo prilygti Prancūzijos frankui arba 0,322 g gryno aukso. Pusė apyvartos banknotų turėjo būti padengta auksui lygiaverte valiuta, kurios buvo tikimasi gauti kaip 10 mln. svarų paskolą iš Didžiosios Britanijos, kita pusė turėjo būti padengta įvairiomis vertybėmis (vekseliais, užstatais ir pan.). Planuotų pinigų projektus Švedijoje parengė dailininkai Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) ir Adomas Galdikas (1893–1969) (1 pav.). 1919 m. lapkričio 12 d. premjeras Ernestas Galvanauskas informavo Ministrų kabinetą, kad Švedijos bankas atsisakė spausdinti lietuviškus banknotus. Pinigams spausdinti ir jų stabilumui laiduoti reikalingų lėšų planuota gauti iš Anglijos, paėmus 10 mln. svarų paskolą. Anglija tapo pirmąja valstybe, 1919 m. rugsėjo 25 d. pripažinusia Lietuvos valstybę de facto, tačiau pačioje Anglijoje vyko kovos dėl politikos naujųjų Europos valstybių atžvilgiu ir finansinės paramos Lietuvai klausimas buvo atidėtas ligi tol, kol bus išspręstas Rusijos klausimas. Laukiant galimybių įvesti nuosavą valiutą, Lietuvai teko tenkintis infliuojančių ostmarkių rinka, apsiribojant jų pavadinimo pakeitimu: 1919 m. vasario 26 d. ostmarkės pavadintos auksinais, pfenigiai – skatikais [p. 25].

ENOn September 8, 1922, Elta announced that the commission that would supervise the printing of Lithuanian money was going to Prague. Adomas Varnas was appointed as the chairman of the commission. The road to creating the national currency of Lithuania began with an idea born in the summer of 1919. The printing of the first litas notes in Prague is mainly known from the memoirs of Varnas, which were published for the first time in Lithuania by Dalia Grimalauskaitė in 1997. A contract between the Bank of Lithuania and Adomas Haase’s printing house in Prague, signed on August 28, 1922, was found in the Central State Archives of Lithuania. It was possible to specify which printing technologies A. Haase’s printing house used when printing the first permanent Lithuanian banknotes based on the text of the contract. After starting work in Prague, Varnas began experimenting and looking for artistic and technical solutions for the design of the notes in the printing house itself. After Varnas rejected projects prepared by other artists, the designs had to be created as the notes were being produced, so their designs were inconsistent. In the designs of the banknotes, Varnas used the experience that he had gained from creating stamps and the ornamentation of small architecture, samples of which he collected. Although the artist himself considered his contribution an amateur one, the artistic images for the litas notes that he created became popular in society and were duplicated. The album of designs and samples of the 5-litas note from the November 16, 1922 issue, collected by Adomas Varnas and preserved in our museum, reveals his method of creating the banknotes of the first issue.