Romer - Barbaren - Vermittler. Das Problem der Kontakte zwischen Mittellitauen und dem Imperium Romanum in der alteren Kaiserzeit

LT1. Senosios imperijos laikais regione tarp Pasargos (Passarge) ir Dauguvos upių egzistavo vientisa archeologinė kultūra, kurios gyventojai priskiriami baltiškų genčių grupei. Ši kultūrinė struktūra palaipsniui susiformavo ankstyvojo geležies amžiaus pradžioje, priešromėniškajame laikotarpyje, įtakojama stiprios kultūrinės srovės, kuri 3-2 a. prieš Kristų į Vidurio ir Rytų Europą atnešė ne tik naują techninę pažangą, bet ir visai naują socialinę struktūrą. 2. Ligi šiol išlika neaiški kultūrinių grupių tarp Nemuno ir Dauguvos genezė. Ši sritis senaisiais geležies amžiais buvo beveik visai neapgyvendinta. Tik B2a periodo pradžioje čia susiformavo kelios kultūrinės grupės, kurios apibūdinamos kaip turinčios panašumų su Sambijos kultūra senosios imperijos laikais. Šie panašumai geriausiai galėtų atsakyti į klausimus, kaip iš tikrųjų formavosi kultūrinės grupės Vidurio Lietuvoje. 3. Apie barbanų kultūrinių grupių tarpusavio ryšius galima spręsti pagal romėniškojo importo paplitimą. Ypatingą vaidmenį čia atlieka vadinamosios dvivėrės (dvigubos) segės ir kitos noriškos-panoriškos segės, kurių iš viso barbarų krašto daugiausia randama Lietuvoje. Spėjamas kelias, kuriuo šios segės atkeliavo į Lietuvą, yra siejamas su Sambija ir su Vyslos upės žiočių sritimi. Romos imperijos laikais šios sritys buvo laikomos prekybos uostais, per kuriuos romėnų civilizacijos įtaką buvo toliau perduodama į barbarų kraštą. 4. Vidurio Lietuvos archeologinės kultūros grupės pagal išsivystymą skiriasi tiek nuo romėniškosios civilizacijos pavyzdžių, tiek nuo barbarų "tarpininkų" prie Vyslos žiočių bei Sambijos kultūrinio modelio, tam tikri šių abiejų regionų gyventojų interesai Nemuno aukštupio ir žemupio srityse leidžia suprasti, kad šis kraštas senosios imperijos laikais buvo gintaro keliui svarbus "gilus užnugaris".