Etnomuzikologija: tikslieji tyrimo metodai : recenzija

LTRecenzuojama knyga gvildena lietuvių muzikos melodijas ir harmoniją. Pirmojoje dalyje autorius nagrinėja šias etninės, antrojoje – akademinės muzikos savybes. Pasitelkdamas savo paties sukurtą matematinį ir statistinį modelį, R. Kašponis į jį įtraukė ir kaimyninių Vakarų bei Rytų Europos kraštų muziką. Lietuvių ir kaimyninių tautų melodijos gretinamos pagal intervalų dažnį, intonacijų slinkčių intensyvumą, metrą ir muzikinės kalbos intonacinį turinį. Nustatoma, jog lietuvių etninės muzikos melodikos intervalai tipiški mažos apimties garsynams; trichordinėms ir kvartų bei kvintų slinktims, būdingoms ankstyviausiems muzikinės kultūros melodikos sluoksniams. Panašius dėsningumus šis autorius pastebi ir gvildendamas bei lygindamas lietuvių akademinės muzikos melodiką. Nustatomi ir ritmikos dėsningumai, pagal kuriuos, kaip ir pagal melodiką, akivaizdžios lietuvių ir kaimyninių tautų etninės ir akademinės muzikos sąsajos. Antrojoje dalyje tokiais pat metodais nagrinėjama ir muzikos harmonija, pagal kurią bendrumus R. Kašponis aiškina profesinės muzikos raidos lygiagretėmis, o savitumus – etninei muzikai būdingų savybių panaudojimu. Knygoje tiksliais matematiniais metodais įrodoma, kad lyginant ir gretinant skirtingų muzikinių kultūrų ypatumus, aiškėja didesnė bendrumų nei skirtingumų vyravimo tendencija, tad suprantamos ir lietuvių bei kaimyninių ir netgi tolimesnių tautų etninės muzikos sąsajos. [Iš leidinio]

ENThe book, which is reviewed, discusses Lithuanian music melodies and harmony. The author analyzes this features of the ethnic music in the first part, and features of the academic music in the second part. R. Kašponis used his own created mathematical and statistical model. He also involved the music of neighbouring countries from Western and Eastern Europe in his model. Lithuanian melodies and melodies of neighbouring countries are compared according to the interval rate, intensity of slips in intonation, metre and intonational content of the musical language. It is identified that melodic intervals of the Lithuanian ethnic music are typical of small volume of sound system, trichord slips, specific to earliest layers of melodics of musical culture, of fourth and fifth. This author notices similar regularities in Lithuanian melodics of the academic music by analyzing and comparing it. The regularities of rhythmic are defined as well, according to which as well as according to melodics, the links between Lithuanian and neighbouring nations’ ethnic and academic music are obvious. The musical harmony is analyzed in the same method in the second part. According to this, R. Kašponis explains commonalities by the parallels of development of professional music, and distinctions with resort of typical features of ethnic music. It is proved in the book, by using specific mathematical methods that in comparing peculiarities of the different musical cultures develops the greater tendency of domination of commonalities then the domination of differences. Therefore, the links between the ethnic music of Lithuania and neighbouring countries, and even farther countries are obvious.