Kiti dvidešimt metų: ES bei Lietuvos ateities scenarijai

LTPrieš dvidešimt metų susiejusi savo ateitį su Europos Sąjunga, šiandien Lietuva yra aktyvios diskusijos apie galimus ES ateities scenarijus dalyvė. Straipsnis apžvelgia šių diskusijų pobūdį ir turinį: pirmojoje dalyje trumpai pristatoma „ateities įžvalgų“ prieiga, kuri nuo 2010-ųjų buvo ES lygmeniu institucionalizuota kaip pagrindinė ateities analizės forma ir metodologija. Antrojoje dalyje aptariamos keturios persiliejančios, jau šiandien vykstančios ir ilgalaikės tendencijos – auganti geopolitinė konkurencija ir globalios galios poslinkiai, klimato kaita ir planetos ekosistemų krizė, spartėjanti skaitmenizacija ir technologinė transformacija bei augantis globalus demografinis disbalansas, – kurios sulaukia daugiausia dėmesio ES ateities darbotvarkėje ir tyrimuose. Remiantis įvairių ES, tarptautinių ir valstybių narių „ateities įžvalgų“ tyrimų įžvalgomis ir rezultatais, trečiojoje dalyje nagrinėjami pagrindiniai šių tendencijų poveikio ES raidai scenarijai. Straipsnio analizė rodo, kad dėl dramatiškų tarptautinės sistemos pokyčių ES turi mažai galimybių sugrįžti į sau pažįstamą išorinės politikos modus operandi, t. y. prioritetą teikti ekonominės, minkštosios, reguliacinės ir diplomatinės galios resursams, plėtoti atvirą daugiašalį bendradarbiavimą ir stiprinti tarptautines organizacijas. Tai, kaip ES prisitaikys prie globalių pokyčių, priklausys tiek nuo ryškėjančios galios pusiausvyros tarptautinėje sistemoje, tiek nuo vidinių transformacijų Europoje.

ENThe concluding article in the volume “The Next Twenty Years: Scenarios for the Future of the EU and Lithuania” written by Justinas Mickus, provides an overview of the nature and the content of the debate on the potential scenarios for the EU’s future. The article briefly introduces the strategic foresight approach, which has gradually become institutionalised since 2010 as the main method for exploring and analysing the future in the EU. Then it discusses four overlapping, ongoing, and long-term trends – intensifying geopolitical competition and shifts in global power, climate change and the crisis of the planetary ecosystems, accelerating digitalisation and technological transformation, and growing global demographic imbalances – that are at the heart of the EU’s futures agenda and research. Drawing on the insights of various foresight exercises by the EU, international, and Member State studies, the article concludes by examining the main scenarios of how these global developments can affect the global standing of the EU. The analysis shows that the dramatic changes in the international system leave the EU with little scope for returning to its familiar external policy modus operandi: i.e. prioritising economic, soft, regulatory and diplomatic power, to pursue open multilateral cooperation and to strengthen international organisations. How the EU adapts to global shifts, meanwhile, will depend both on the emerging balance of power in the international system and on the internal transformations within Europe.