Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

LTDetalieji archeologiniai tyrimai 2012 m. vyko Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios statinių komplekse (UK 36417), esančiame Kudirkos Naumiesčio miestelio istorinėje dalyje (UK 17093) (Šakių r., Bažnyčios g. 28). Tyrimai vykdyti dėl planuoto įrengti įėjimo į bažnyčios rūsį iš jos ŠR pusės ties pusapskrite absida. Taip pat visu bažnyčios perimetru buvo įrengiama nuogrinda prie bažnyčios pamatų. Žvalgymų metu kasamos tranšėjos vietoje iki 1,2 m gylio fiksuoti XX a. datuojami viršutiniai judinto grunto, XIX a. datuojami griuvenų ir 1641 (XVI a. vidurio?)-XVIII a. datuojami juodos žemės sluoksniai. Kaip ir tirtuose šurfuose XVII (XVI a. vidurio?)-XVIII a. kultūriniai sluoksniai suardyti 1781–1787 m. dabartinės bažnyčios statybos metu. Ties bažnyčios P kampu esančiu bokštu, taip pat ir bažnyčios R pusėje 60–75 cm gylyje aptiktas plytų pamato praplatėjimas. Kitose vietose praplatėjimo nebuvo. Žvalgymų metu įžemis nepasiektas. Vykdant žvalgymus bažnyčios ŠV pusėje 30–60 cm gylyje nuo esamo žemės paviršiaus XIX a. datuojamų griuvenų sluoksnyje surinkta daug plokštinių ir olandiškų čerpių nuolaužų. Dalis jų susiklijavo į stambesnius fragmentus, keletas – į sveikas čerpes. [...] [p. 351, 354].

ENDuring the 2012 investigation in the building complex of the Kudirkos Naumiestis (Šakiai district, SW Lithuania) church of the discovery of the Holy Cross, one 9 x 5 m trench with an extension (46 m2) and three 3 test pits were excavated. A total of 52.75 m2 were excavated. During the field survey conducted at the site of paving being laid around the entire perimeter of the church, a 145.1 m long, 0.9–1.1 m wide, and 0.9–1.2 m trench was recorded. A trench was excavated near the entrance to the basement close to the semicircular apse at the NE end of the church. A partially destroyed 2.4 m thick cultural layer formed during 1882–1890 in digging a drainage trench from the church to the Šešupė was recorded at its centre at a depth of 0.4–2.8 m from the current ground’s surface. A masonry drainage line was discovered at a depth of 2.8 m. A 30–60 cm thick cultural layer that formed during 1803– 1882 was recorded at a depth of 20–85 cm at those sites on the NW and SE edges of the trench that had not been destroyed by digging.The layer contained small sherds of glazed and un glazed household pottery characteristic of the 17th–19th centuries and many small fragments of panel (Blattkacheln), cornice (Gesimskacheln), and white glazed stove tiles that found their way into the layer in the early 19th century. A 2.1-2.2 m thick dug up layer dating to 1781–1787 and connected the period of the current church’s construction was recorded at a depth of 0.7–2.95 m near the church’s wall. A 20–85 cm thick cultural layer dating to 1641–1781 was discovered at a depth of 0.7-1.85 m. The layer was formed by discalced carmelite monks conducting non-intensive agrarian and economic activities over a long period. Small fragments of household pottery dating to the 17th–18th centuries were collected in the layer. In conducting the survey, a large quantity of flat and Dutch roof tile fragments were collected in the 19th century rubble at a depth of 30–60 cm on the NW side of the church.