Paparčių dominikonų vienuolyno ansamblis

LTŽvalgomieji tyrinėjimai Paparčių buvusio dominikonų vienuolyno teritorijoje (Kaišiadorių r.) ir už jos ribų buvo atlikti 2012 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais. Jie vykdyti rekonstruojamoje Domininkonų gatvėje, krepšinio aikštelės stovų ir lietaus kanalizacijos trasos vietose. Žvalgymai atlikti žemės darbų rekonstruojamoje Dominikonų gatvėje ir drenažo bei elektros kabelio trasų tiesimo vienuolyno teritorijoje vietose. Tyrinėjimų metų buvo iškastas 21 šurfas Dominikonų gatvėje ir buvusio vienuolyno Š teritorijoje. Numatomos tiesti lietaus kanalizacijos trasos vietoje iškasti šurfai 5–10. Kanalizacijos trasa suprojektuota vienuolyno teritorijos Š dalyje, kelio į mokyklą P pusėje, nuo Dominikonų gatvės R šono iki vienuolyno tvenkinio. Virš geologinių sluoksnių vienuolyno daržų ar sodo vietoje susiklostė apie 70 cm storio pilko juodžemio sluoksnis. Jame surastos dvi nedidelės pilkai rusvos virimo puodo sienelių šukelės, kurio molyje yra smulkaus žvyro priemaišų. Sienelių storis 6 mm, jas datuoti galima labai plačiu chronologiniu periodu-nuo XVII iki XIX a. Jokių statinių pėdsakų nerasta. [...] [p. 348-350].

ENIn 2012, a field evaluation (21 test pits, a total of 27 m2) was conducted on the grounds of Paparčiai dominican monastery and in its vicinity (Kaišiadorys district, Central Lithuania). Eight test pits were excavated on the monastery’s grounds. The cultural layers were up to 145 cm thick in that area. A layer of monastery garden or orchard soil up to 75 cm thick lay on top of the original ground surface. 13 test pits were excavated at the site of Dominikonų street outside the monastery’s historical boundaries. A 70–108 cm thick stratum of cultural layers had formed at this site. A 5–50 cm thick layer of black soil reminiscent of forest soil lay on top of the original ground’s surface. The upper layers consisted of fill rubble from the monastery that was demolished at the turn of the 20th century, mid 20th century fill earth, and road asphalt. No finds were discovered aside from several traditional pottery sherds dating to the 17th–19th centuries. No traces of any development were discovered.