Factor structure and reliability of the Lithuanian version of the public speaking anxiety scale

LTSocialinio nerimo sutrikimas (angl. Social Anxiety Disorder (SAD)) yra plačiai paplitęs tarp jaunų suaugusiųjų amžiaus grupėje nuo 18 iki 25 metų ir turi įtakos kasdienei socialinei veiklai bei tarpasmeniniams santykiams. Šiame tyrime dėmesys skiriamas vienam iš SAD subtipų – viešojo kalbėjimo nerimui, kuris paveikia beveik vieną iš penkių žmonių. Tyrimo tikslas – įvertinti Viešojo kalbėjimo nerimo skalės (angl. Public Speaking Anxiety Scale (PSAS)) lietuviškosios versijos faktorių struktūrą ir patikimumą. PSAS-LT skalę sudaro 17 teiginių, vertinančių viešojo kalbėjimo nerimą kognityviniais, elgesio ir fiziologiniais aspektais. Tyrime dalyvavo 227 tiriamieji nuo 18 iki 25 metų. Buvo testuoti 3 modeliai: vieno faktoriaus, trijų faktorių, vieno faktoriaus bei teigiamai ir neigiamai formuluotų teiginių faktorių modeliai. Gauti rezultatai parodė, kad vieno ir trijų faktorių modeliai nepakankamai atitinka duomenis, tačiau vieno faktoriaus bei teigiamai ir neigiamai formuluotų teiginių faktorių modelio atitiktis duomenims buvo pakankama. Diagnostinis validumas patvirtino metodikos gebėjimą atskirti tiriamuosius, turinčius ar praeityje turėjusius nerimo sutrikimo diagnozę arba ne. Bendras PSAS-LT balas pasižymi puikiu vidiniu suderinamumu. Nepaisant ribotumų, tokių kaip patogioji tikimybinė atranka ir nereprezentatyvi imtis, tyrimas suteikia naudingų įžvalgų apie viešojo kalbėjimo nerimą vertinančią skalę. Svarbu atsižvelgti į tai, kaip neigiamai ar teigiamai formuluojami teiginiai lemia atsakinėjimą. Rekomenduojama ateityje atlikti papildomus tyrimus surinkus didesnę ir labiau Lietuvos gyventojų struktūrą atitinkančią imtį siekiant patvirtinti šiuos rezultatus. Pagrindiniai žodžiai: viešojo kalbėjimo nerimas, konstrukto validumas, vidinis suderinamumas0.

ENSocial Anxiety Disorder (SAD) is especially prevalent among young individuals aged 18–25 and significantly affects daily social activities and interpersonal relationships. Public Speaking Anxiety (PSA), a subtype of SAD, is a widespread concern that affects one in five individuals. The study focuses on the Public Speaking Anxiety Scale (PSAS), with the aim of assessing the factor structure and reliability of the Lithuanian version (PSAS-LT). The PSAS-LT, administered to 227 participants aged 18–25, comprises 17 Likert-scaled items, evaluating cognitive, behavioral, and physiological aspects of PSA. Three models were tested: a single-factor model, a three-factor model and a single factor model with positive and negative item wording factors model. Results indicate less than desirable fit for the single, and three-factor models, suggesting the need for alternative structures. The model that included a single factor as well as positive and negative item wording factors demonstrated a reasonably good fit. The diagnostic validity confirmed that the PSAS-LT effectively differentiated between participants with and without history of anxiety disorders. The total score of the PSAS-LT had excellent internal consistency. Despite limitations, including convenience sampling and nonrepresentative sample, the study contributes valuable insights into refining the understanding of PSA assessment features, emphasizing the importance of considering response patterns. Future research should validate these findings with larger and more diverse samples of the Lithuanian population. Keywords: public speaking anxiety, construct validity, internal consistency0.