KGB rezervo problemos sprendimas ir

LTKGB Lietuvoje oficialiai nustojo egzistuoti 1991 m. spalio 1 d., bet prie šios komunistinio režimo slaptosios tarnybos palikimo vertinimo nuolat sugrįžtama. Visuomenės atminties tyrinėtojai pastebi, kad joje ilgiausiai išlieka tie praeities aspektai, kurie kokiu nors būdu tebesitęsia dabartyje, bei momentai, susiję su neišspręstomis skriaudos, kaltės, atsakomybės ir panašiomis problemomis. Straipsnyje iškeltas tikslas apžvelgti požiūrį į KGB palikimą, visuomenės ir politikų santykį su iškilusiu vienu KGB palikimo aspektu – vadinamuoju ,,KGB rezervu“. Politinių šalies sluoksnių santykį galima pavadinti nekonstruktyviu ir iš dalies amnezija bei reliatyvizmu pagrįstą, tad analizuojami mėginimai pasirinkti efektyvesnes veiksmų strategijas į ,,KGB rezervo“ skandalą patekus už Lietuvos nacionalinį saugumą atsakingų institucijų vadovams. Santykio su KGB permąstymas pasuktas parlamentinio tyrimo ir teisės aktų tobulinimo keliu. Ir nors paviešintoje aukštų valstybės pareigūnų, KGB rezervistų, praeityje, teisiškai žiūrint, neaptikta jokio ,,sąmoningo“ bendradarbiavimo pėdsakų, tačiau nemaža visuomenės dalis to ar kito asmens praeities susipynimo su represijų ir teroro organizacijos KGB veikla nepateisina. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nacionalinis saugumas; KGB; National Security; KGB.

ENOfficially, the KGB ceased it existence in Lithuania on the 1 October, 1991, yet there has been a constant return to the assessment of the legacy of this secret service of a Communist regime. Researchers of the collective memory observe that the aspects of the past which continue into the present and the moments which have to do with unresolved problems of injustice, guilt, responsibility etc., are retained by that memory for the longest periods of time. The article’s aim is to survey the attitudes toward the legacy of KGB, the position of the society and of its politicians with regard to one of the aspects of the KGB’s legacy, the so-called “KGB reserve”. The relationship among the political strata of the country may be viewed as being non-constructive and partly based on amnesia and relativism. For that reason, the attempts are analyzed to select more effective strategies of action with regard to the national leaders responsible for Lithuania’s national security yet caught in a “KGB reserve” scandal. The process of reconsidering the relations with the KGB has been rechanneled in the direction of parliamentary examination and the development of legislative acts. And although, from a legal standpoint, no traces of “conscious” past collaboration of the top government officials has been found, a significant part of the society does not excuse the intertwining of one or the other individual’s past with the repressive and terror organization KGB.