Išmaniųjų telefonų turėjimo mokymosi metu poveikis informacijos atsiminimui psichologijos studentų imtyje

LTIšmaniųjų telefonų įtaka žmogaus kasdieniam gyvenimui didėja. Nepaisant išmaniųjų telefonų teikiamos naudos, vis dažniau yra pastebimas neigiamas šių prietaisų poveikis akademinėje aplinkoje, todėl svarbu jį tyrinėti. Tyrimo tikslas – įvertinti išmaniojo telefono turėjimo mokymosi metu poveikį informacijos atsiminimui studentų imtyje. Tyrime buvo analizuojami 80 psichologijos bakalauro II–III kurso studentų duomenys (69 moterų, 10 vyrų ir 1 asmens, pasirinkusio atsakymo variantą „kita“). Tiriamųjų amžius svyravo nuo 19 iki 54 metų (amžiaus vidurkis – 24 m., standartinis nuokrypis – 7,93 m.). Tyrimo metodas – eksperimentas. Tiriamieji buvo suskirstyti į tokias poveikio grupes: 1) negalintys turėti išmaniojo telefono paskaitos metu; 2) galintys jį turėti paskaitos metu, bet prašomi juo nesinaudoti; 3) galintys turėti išmanųjį telefoną paskaitos metu ir negaunantys jokios instrukcijos, susijusios su telefono naudojimu. Kiekvienos tyrimo sesijos metu 8–13 vienos iš sąlygų studentų žiūrėjo 20 min. paskaitos įrašą, o paskui sprendė trumpą žinių testą, susijusį su paskaitos turiniu. Atlikę testą, dalyviai užpildė Nomofobijos klausimyną (Yildirim & Correia, 2015). Praėjus savaitei nuo dalyvavimo tyrime studentai tyrėjai atsiuntė ekrano nuotrauką su informacija apie jų vidutinį laiką, praleidžiamą naudojantis telefonu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad studentai, turėję išmanųjį telefoną paskaitos metu, prasčiau atsiminė joje pateiktą informaciją nei studentai, paskaitos metu neturėję išmaniojo telefono.Visgi nebuvo rasta reikšmingų skirtumų tarp grupės, kuriai buvo pateikta instrukcija nesinaudoti išmaniuoju telefonu, ir grupės, kuriai nebuvo pateikta jokia instrukcija. Rezultatai taip pat atskleidė, kad ilgesnis vidutinis prie išmaniojo telefono praleidžiamas laikas buvo susijęs su prastesniu paskaitos informacijos atsiminimu. Pagrindiniai žodžiai: atmintis, išmanusis telefonas, mokymasis, nomofobija, psichologijos studentai.

ENThe impact of smartphones on people’s daily lives is increasing. However, despite the benefits of smartphones, the adverse effects of these devices are becoming more prominent in the academic environment; therefore, it is important to analyse them. The aim of the research is to evaluate the effects that possessing of a smartphone while studying has on the recall of information in a sample of psychology students. The research analysed data collected from a sample of 80 second and third-year students from the bachelor’s program in psychology (69 females, 10 males, and 1 “other”). The age of the participants varied from 19 to 54 years (average age – 24 years, std. deviation – 7.93 years). Research method: experiment. The participants were divided into groups, according to the effects: 1) those who could not have their smartphones during the lecture; 2) those who could have their smartphones during the lecture but were asked not to use them; 3) those who could have their smartphones during the lecture and were not given any instruction on their usage. During each experiment session, 8–13 students from each group watched a 20-minute lecture recording. After the lecture, the participants completed a short test on the lecture’s content. After finishing the test, the participants filled in a nomophobia questionnaire (Yildirim & Correia, 2015). One week after participating in the experiment, students sent in a screenshot with the information on their average smartphone screen time. Students who had their smartphones during the lecture recalled the information worse than those who did not.However, no significant differences were found between the group of students who were given instructions on the usage of smartphones and those who were not. The results also revealed that a higher average time spent using a smartphone was associated with poorer recall of lecture information. Keywords: information recall, smartphone, studying, nomophobia, psychology students.