Ką čigonai pasakoja apie save

LTŠie čigoniškos tautosakos kūriniai buvo užrašyti iš Kaune gyvenančio čigono Romo Aleksandravičiaus. Apie R. Aleksandravičių sužinojome iš Eglės Kučinskaitės, kuri dirbo Kauno čigonų kultūros centre. Ji rekomendavo R. Aleksandravičių kaip žmogų, žinantį daug senų pasakojimų, tikėjimų, puikiai menantį, kaip su seneliais gyveno klajoklišką gyvenimą. Tai rimtas, čigonų bendruomenėje gerbiamas žmogus. Čigonai labai nepatikliai žiūri ne tik į kitataučius, bet ir į žmones, kaip jie vadina „iš valdiškų namų“.Šiai grupei jie priskiria ir įvairių sričių tyrėjus, renkančius duomenis apie čigonų tautos gyvenseną, papročius, tautosaką.Užrašyti čigonų tautosakos yra sudėtingas, didelio pasirengimo ir įdirbio reikalaujantis darbas. Tai padaryti nėra lengva ne tik todėl, kad čigonų bendruomenėje tautinis palikimas nyksta, bet ir dėl didelio jų nepasitikėjimu žmogumi iš šalies. Pasakojimus, kodėl čigonai neturi savo žemės, apie žydą pergudravusį čigoną R. Aleksandravičius prisimena iš savo senelio. Pateikėjas norėdamas papasakoti apie čigonus, jų išskirtinį gyvenimo būdą pasakoja senelio jam pasakotą sakmę apie tai, kodėl čigonai savo žemės neturi. Kai dievas dalino žmonėms žemes, čigonas miške po medžiu miegojo. Sužinojęs, kad dievas dalina žemes, atėjo pas dievą ir prašo žemės. Dievas sako, kad jau visą žemę išdalino. Čigonas nenusiminė, kad dievo buvo užmirštas. Dievas pagalvojo, kad neteisinga taip čigonus be žemės palikti ir nusprendė, kad čigonų žemė yra visa žemė ir čigonai gali gyventi visose kitoms tautoms išdalintose žemėse. Pasakojimo gale R. Aleksandravičius klausia, ar tai atitinka tikrovę? Aš manau, sako pateikėjas, kad tai atitinka tikrovę. Ši tautosakos publikacija yra bandymas pažinti šalia mūsų gyvenančius kitataučius žmones, jų istoriją, papročius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautosakos pateikėjai; Pasaka; Čigonai; Dievas; Žydai; Folklore performer; Folktale; Gipsy; God; Jew.

ENThese Roma folklore stories have been recorded according to Romas Aleksandravičius, a Roma domiciled in Kaunas. We have heard of R. Aleksandravičius from Eglė Kučinskaitė who worked in the Roma culture Centre in Kaunas. She recommended R. Aleksandravičius as a man who knows a lot of ancient stories and beliefs, and who remembers well the nomadic life with his grandparents. He a serious person, respected by the Roma community. The Roma people are quite suspicious with regard to persons belonging to other nations and officials from, as they say, “power houses”. Researchers in various fields who collect data regarding the way of life, customs and folklore of the Roma they also assign to the latter group. The notation of the Roma folklore is a complicated, demanding and effort-consuming task. The main challenges are not only the disappearance of heritage in the Roma community and but also their distrust of strangers. R. Aleksandravičius retells stories he was told by his grandfather. Willing to describe an exceptional way of life of the Roma people, the presenter told a legend explaining why the Roma do not possess any land, which he heard of his grandfather. While the God was distributing lands to different people, the Roma slept in the forest under a tree. When the Roma finally heard that the God gives land to each people, he came to God asking for his share. But the God said that all land is already distributed. Well, the Roma took the news easily. But the God felt that leaving the Roma without any land would not be correct, so he decided that all land belong to them and they may live at any place regardless of who received that peace of land. At the end of the story, R. Aleksandravičius asked ‘Is that true?’ ‘I think it’s true’ said the storyteller.