Merkinės dvaro sodyba, vadinama Pavlovo respublika

LTMerkinės dvaro sodybos teritorijoje žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu buvo ištirti 7 šurfai. Šeši 1x1 m dydžio šurfai tirti projektuojamų pėsčiųjų takų vietose ir vienas 2x2 m dydžio šurfas ištirtas paminklinio akmens įrengimo vietoje. Archeologiškai vertingas kultūrinis sluoksnis aptiktas būsimų pėsčiųjų takų vietose tirtuose šurfuose 1, 3, 4 ir 5. Juose XVII a. pabaiga-XVIII a. II puse datuojamo kultūrinio sluoksnio storis siekė 40–50 cm, šurfe 6 kultūrinio sluoksnio storis siekė 75–80 cm. Tyrimų metu surinkti archeologiniai radiniai: apžiestos buitinės keramikos šukės, glazūruota keramika, fajanso šukė, vario lydinio diržo sagtelė, geležinis durų vyrio apkalas, peilio rankena bei du Jono Kazimiero šilingai (1666 m.). Šurfe 2 archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio nerasta – čia fiksuotos tik XX a. ūkinio pastato pamatų konstrukcijos liekanos. Centrinėje tiriamo ploto dalyje, būsimo paminklinio akmens vietoje, šurfe 7 fiksuotas 20–30 cm storio XX a. II pusės kultūrinio sluoksnio horizontas. Archeologinių žvalgomųjų tyrimų metu nustatyta, jog Merkinės dvaro sodybos teritorijoje XVII a. pabaiga-XVIII a. II puse datuojamas kultūrinis sluoksnis intensyviausias projektuojamų pėsčiųjų takų Š dalyje, R–V kryptimi suprojektuotoje takų atkarpoje. Tirtos teritorijos P dalyje šis kultūrinis sluoksnis apardytas XX a. II pusėje vykdytos ūkinės veiklos metu. [...] [p. 264].

ENIn 2012, a field evaluation was conducted at the Merkinė manor complex, also called the Pavlov republic. Based on data from historical sources, this complex is distinguished by its history in the second half of the 17th century. It was here on his manor that Paweł Ksawery Brzostowski founded a separate republic, which was later named Pavlov after him. The republic was recognised by the Diet of the Commonwealth of the Two Nations and existed from 1769 to 1795. Prior to beginning to put the grounds of Merkinė Manor in order and adapting it tourism and recreational needs, six 1 x 1 m test pits were excavated at the footpath sites and one 2x2 m test pit at the planned site of a monumental stone. A total of 10 m2 was excavated. A cultural layer, which dates to the late 17th second half of the 18th century and was the richest in the N part of the planned footpath, was recorded during the evaluation.