Vilniaus gynybinės sienos bastėja

LT2012 m. buvo tęsiami Vilniaus gynybinės sienos bastėjos archeologiniai tyrimai, pradėti 2007 m. (ATL 2007 metais, V., 2008, p. 219–226; ATL 2008 metais, V., 2009, p. 201–202; ATL 2009 metais, V., 2010, p. 162–163). Jie buvo atliekami vykdant bastėjos rekonstrukcijos, restauravimo ir konservavimo darbus, kurie siejami su naujų komunikacijų įrengimu. Bastėjos rekonstrukcijos darbai buvo pradėti 2007 m. ir vykdyti 2008 bei 2009 m. Jie turėjo būti baigti 2012 m. rugsėjo mėnesį, tačiau dėl finansavimo nesklandumų darbų pabaiga nu - kelta į 2013 m. spalio mėnesį. Archeologinių žvalgomųjų tyrimų ir detaliųjų tyrimų metu 2012 m. buvo ištirtas apie 210 m2 plotas. Jame ne visur buvo pasiektas įžemis. Tyrimų metu buvo iškasta 10 įvairaus dydžio šurfų ir 4 perkasos. Archeologinių žvalgymų metu žvalgytas 750 m2 plotas. Čia iki projektinio 1,5 m gylio numatytose įrengti šulinių vietose buvo iškasti 4 šurfai (1–4)-visi 1x1 m dydžio. Vėliau visos lietaus nuotekų trasos vietoje iškasta apie 1 m pločio perkasa 1. Žemės paviršius trasos P gale siekė Habs apie 120,0 m lygį, Š gale nusileido iki Habs apie 119,40 m. Perkasa 1 buvo kasama atkarpomis nuo P šulinio. Iškastos 3 atkarpos: 1 atkarpa-tarp 1 ir 2 šulinių (buvusių šurfų); 2 atkarpa-tarp 2 ir 3 šulinių; 3 atkarpa-tarp 3 ir 4 šulinių. Visoje perkasoje buvo aptikti 3 sluoksnių horizontai. Pirmasis (viršutinis) horizontas priskiriamas tarybiniam laikotarpiui ir siejamas su XX a. 7–9 dešimtmečiais vykdytais bastėjos atkasimo ir atstatymo darbais. Šis horizontas buvo fiksuojamas maždaug iki 70 cm gylio. Vietomis jis siekdavo ir projektinį gylį. Perkasos R pusėje buvo užkabintas tarybinės komunikacijų trasos V kraštas, kuris buvo užpiltas tamsiai geltonu žvyringu smėliu.Giliau, maždaug nuo 70 cm gylio iki apačios, buvo fiksuotas iki 80 cm storio antrasis stratigrafinis horizontas, kuris siejamas su bastėjos laikais-XVII a. pradžia. Jame dominavo supiltiniai juodos durpingos žemės sluoksnis su smulkiais XVI a. pabaigos-XVII a. radiniais. Rastos monetos da tuo jamos nuo XVI a. 4 dešimtmečio iki XVII a. 2 dešimtmečio. XVI–XVII a. datuojamos plombos. Šiam horizontui yra charakteringa gausi importinė baltos molio masės buitinė keramika, kurios rasti tik fragmentai. Antrajame horizonte aptikti ir sąnašiniai pilkšvo smėlio sluoksneliai. Juodos durpingos žemės sluoksnio sudėtis skyrėsi. Trasos P dalyje dominavo organinės priemaišos – skiedros, mėšlas. Ši žemė yra tamsesnė, riebi, kieta, joje didesnė radinių koncentracija, o toliau į Š, antrojo horizonto viršutinėje dalyje gerokai padaugėja smėlingų, žvyringų priemaišų, smulkių griuvenų fragmentų. Kartais buvo sunku išskirti, kur šis horizontas perkastas tarybinės rekonstrukcijos metu. XX a. 7 dešimtmetyje bastėjos pasaga buvo po žeme ir jai atidengti buvo naudojama galinga technika, nes reikėjo nukasti XVIII-XX a. apie 6–10 m storio supiltinių žemių sluoksnį. [...] [p. 233-235].

ENIn 2012, the excavation, begun in 2007, of the bastion of the Vilnius defensive wall was continued. It was made in conducting the reconstruction, restoration, and conservation of the bastion, which is connected with the installation of new utility lines. During the field survey and excavation, ten various-sized test pits and four trenches (a total of roughly 210 m2) were excavated and 750 m2 were surveyed. The greater part of the investigated sites were torn up in carrying out the reconstruction of the bastion in the second half of the 20th century and in installing urban utility lines. The earliest undisturbed cultural layers date to the 15th-early 16th century. Fragments of two wooden structures and a hearth from the late 15th-early 16th century were found in the S part of the bastion’s grounds and in the sterile soil. The remains of 16th-century stone paving where, after some of the paving was taken up, two S–N timber fences were erected in the 16th century, were found at this site outside the defensive wall. The bottom of the defensive wall’s foundations was recorded in six sites. Fill layers of black peaty soil from the early (or first half of the) 17th century were recorded in the E and N part of the bastion’s grounds and in its ditch. The original ground’s surface, above which lay naturally formed layers of yellow sand, was reached in the bastion’s NW part and in Bokšto street. Partially destroyed 16th century stone paving was discovered above them. Two parts of stone foundations, running roughly E–W, of suspected late 16th early 17th century wooden structures lay above this paving. A stove from the first half of the 17th century was discovered set into the sterile soil. Above the stove was found the corner of the masonry foundation of a late 17th early 18th century wooden building. The unearthed part of its room had unglazed tile flooring.