Švietimas kaimo statybos klausimais Lietuvoje 1918-1940 metais

LTStraipsnyje, remiantis tarpukario Lietuvos periodinėje spaudoje teikta informacija ir archyviniais dokumentais, aptariamas bei vertinamas tuo laiku vykdytas ūkininkų ir kaimo statybos amatininkų švietimas apie moderniais principais paremtų, t. y. racionaliai suplanuotų, higienos reikalavimus atitinkančių, patogių ir estetiškų kaimo sodybų kūrimą. Už pastarųjų idėjų propagavimą, kaimo statybos reguliavimą bei priežiūrą buvo atsakingos valstybinės institucijos, tačiau iki XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigos šios sritys nebuvo itin išplėtotos ir reikšmingiausi darbai vykdyti po to, kai kaimo statybos reikalų tvarkymas buvo perduotas Žemės ūkio rūmams. 1929 metais įsteigtas Statybos skyrius, čia dirbę specialistai – statybos technikai – atliko svarbiausius darbus propaguojant formuotą idėjinę koncepciją, todėl jų tinkamas parengimas ir reikiamo specialistų kiekio užtikrinimas buvo esminė sąlyga norint vykdyti tikslingą ūkininkų bei statybos amatininkų švietimą. Organizuojant ūkininkų švietimą, vienas pagrindinių tikslų buvo pasiekti kuo daugiau asmenų ir tokiu būdu propaguoti kaimo statybų modernizacijos idėjų įgyvendinimo svarbą, todėl tam aktyviai panaudota periodinė spauda, mokomieji leidiniai, trumpalaikiai kursai ir paskaitos apie kaimo statybos gerinimo ir sodybų tvarkymo klausimus bei parodos, kuriose demonstruotos statybų technologijos ir teiktos specialistų konsultacijos. Atsižvelgiant į palaipsniui augusį ūkininkų domėjimąsi skelbiamomis idėjomis, taip pat aktyvų dalyvavimą švietimo programose, neabejotina, kad pasirinktos priemonės ganėtinai sėkmingai atliko savo funkciją. Įgyvendinant modernizavimą ne mažesnis vaidmuo teko ir statybos amatininkams. Siekiant pakelti jų kvalifikaciją, nuo trečiojo dešimtmečio pabaigos kasmet buvo organizuojami trumpalaikiai kursai.Nors pastarųjų darbų apimtys vis augo, tai palietė tik dalį statybų srityje dirbusių asmenų, todėl tai iš esmės neišsprendė visu laikotarpiu egzistavusios kvalifikuotų amatininkų trūkumo problemos. Pastaroji padėtis ir ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje parengti išsamesni kaimo statybas reglamentavę įstatymai vertė ieškoti tinkamesnių būdų, kaip parengti kuo daugiau statybos amatininkų, išmanančių ir gebančių įgyvendinti propaguotus modernius statybos principus. Tad jau laikotarpio pabaigoje įsteigtos pirmosios specialios dailidžių, mūrininkų ir krosnininkų statybos amatų mokyklos kartu su iš anksčiau organizuotais kursais turėjo suformuoti kryptingą naujų ir jau dirbančių statybos amatininkų ugdymo sistemą. Nors šia linkme pradėti darbai neilgai trukus buvo sustabdyti, tačiau specializuotų mokyklų įsteigimo faktas rodė statybos klausimų, o kartu ir modernizacijos principų įgyvendinimo, prioretizavimą. Pagrindinės sąvokos: kaimo statyba, statybos amatininkų švietimas, ūkininkų švietimas, Žemės ūkio rūmai, kaimo statybos modernizacija.

ENIn this article the education of farmers and craftsmen about the construction of modern farmsteads during interwar period is assessed. Information on the subject was collected from interwar press and archi-val documents. The main features of modern interwar farmsteads are rational structuring, compliance with hygiene requirements, comfortability and aestheticism. These ideas were propagated by state institutions, although up to the 3rd decade it was not fully established. When the administration of rural construction matters was commissioned to the Žemės ūkio rūmai, the most important works in this direction were carried out. The Construction Department was established in 1929, and the construction technicians who worked there were the key players in the promotion of the conceptual framework. Therefore, their proper training and the provision of the necessary number of specialists was an essential prerequisite for the purposeful education of farmers and building tradesmen. Organising education for farmers one of the main goals was to achieve the largest possible number of persons and thus promote the importance of the implementation of the ideas of modernization of rural construction. Therefore, for this, the periodical press, educational publications, short-term courses and lectures on the issues of improving rural construction and the management of homesteads, as well as exhibitions where construction technologies were demonstrated and specialist advice was provided, were actively used for this. Given the gradual increase in farmers’ interest in the ideas promoted, as well as their active participation in the educational programmes, there is no doubt that the measures chosen were quite successful. Rural craftsmen also played an equally important role in the modernisation campaign. Therefore, since the end of the 1930s, short courses have been organised annually to raise their qualifications.The scope of these works was rising, although it affected only part of craftsmen and did not solve the lack of qualified specialists. In the 4th decade, the new laws and rules of rural building regulation were implemented. Also, the necessity for higher number of qualified construction craftsmen that would be able to implement modern building principles was realized. This resulted in first specialized craft schools for carpenters, masons and furnace workers. It was thought that these schools together with earlier courses had to form construction craftsmen education system. Although work in this direction was halted shortly afterwards, the establishment of the specialised schools was an indication of the prioritisation of construction issues and thus of the implementation of modernisation principles. Keywords: rural construction, education of craftsmen, education of farmers, Žemės ūkio rūmai, construction of modern farmsteads.