[Lietuvių etnologijos bibliografija] : recenzija
LTPublikacijoje pristatomas Vaclovo Miliaus leidinys "Lietuvių etnologijos bibliografija" (Vilnius: LLI leidykla, 2001). Publikacijos autorė teigia, kad šio leidinio prasmė yra ne vien jo taikomoji vertė. Pirmiausia ir svarbiausia yra tai, kad "Lietuvių etnologijos bibliografija" yra svarus argumentas, grindžiantis etnologijos kaip mokslo būtį, rodantis jo raidą, kryptis ir aktualijas. Antra, šis leidinys, kuriame surinkti tyrinėjimai nuo XVII a. iki 1996 m., atskleidžia tą realų pagrindą, kuriuo remdamasi šiandien etnologija juda į priekį. Autorės nuomone, būtent realios situacijos suvokimas gali būti reikšmingas dėmuo, padedantis toliau plėtoti etnologiją tiek tęstinumo, tiek naujų krypčių paieškos linkme. Publikacijos autorės manymu, "Lietuvių etnologijos bibliografiją" būtų galima laikyti įvadu į etnologinius tyrinėjimus, apimančiu įvairius etnologijos mokslo laikotarpius su skirtingų mokyklų įtakomis ar teminių krypčių pasirinkimais. Dėl šios priežasties leidinį sėkmingai būtų galėjęs papildyti ir įvadinis straipsnis, kuriame būtų apibūdinti šio mokslo raidos etapai, tendencijos ir temos. Taip pat leidinyje galėjo būti pažymėti esminiai darbai ir tyrinėtojai, kurie per bibliografijoje fiksuotą laikotarpį buvo tarsi gairės, pasukusios tyrinėjimus viena ar kita linkme. Publikacijos autorės nuomone, ši išsami lietuvių etnologijos bibliografija verčia apmąstyti ir perspektyvą. Galbūt ateityje bus daugiau dėmesio atkreipta į lietuvių etnologinių tyrinėjimų nuošalėje likusius bendruomenės, ūkio ir ekonomikos ar miesto kultūros tyrimus.
ENThe publication presents the book by Vaclovas Milius named “The Bibliography of Lithuanian Ethnology” (Lietuvių etnologijos bibliografija; Vilnius: LLI leidykla, 2001). The author of the publication tells that the meaning of this book does not lie on its practical value only. First and the most important, “The Bibliography of Lithuanian Ethnology” is an argument for the existence of ethnology science; it discloses the development, the tendencies, and the most important subjects of this science. Second, this book, which accumulates research from 17th century till 1996, discloses actual basement of ethnology driving it to the future. In opinion of the author, understanding of real situation may be the important factor to continual and multidirectional development of ethnology in the future. The author assumes that “The Bibliography of Lithuanian Ethnology” may be considered as the introduction to ethnological research of various ethnological science periods, influenced by various schools, with an option to choose topic directions. For this reason, the book might successfully be added with the introductive article describing evolution steps, tendencies, and subjects of this science. In addition, the book might highlight the most essential works and researchers, who were sort of guidelines, through the whole period described. In opinion of the author, this detailed bibliography of Lithuanian ethnology makes thinking over the perspectives, and maybe research of Lithuanian society, economy, or town culture, that are left outside the boundaries of ethnological studies today, will gain more attention in the future.
